Filmas: "Nevykėliai po priedanga" / "21 Jump Street"

Sveiki,

Būna, kada vėl sąmoningai norisi kokios nors populiarios komedijos atsipalaidavimui, todėl išsirinkau pažiūrėti „Nevykėliai po priedanga“ (angl. 21 jump street) (2012), kuris žadėjo man, kad bus itin šmaikštu ir įdomu. Nepretenzingas ir visiems prieinamas bei suprantamas filmas su įprasta pasakojimo struktūra. Galiu pasakyti, kad man asmeniškai apie detektyvus-policininkus labiau patiko filmas „Vienas šūvis, dvi kulkos“ su Sandra Bullock, nei šis „vyriškasis“ variantas, bet pažiūrėjau ir dėl aktoriaus Channing Tatum.

Komedija išties nėra pati prasčiausia, ji nesistengia lyg ir nieko parodijuoti, tačiau nesistengia išsiskirti iš kitų komedijų. Klišių klišės jau slypi pačiame scenarijuje – du ne itin policijai gabūs puskvailiai paskiriami gana rimtai kriminalinei operacijai, prisiminiau kitą panašų filmą irgi kur kas juokingesnį – „Baltosios pupytės“. Aišku, kad viskam lemta žlugti ir vėl prisikelti, lemta įsimylėti, paneigti savo kompleksus ir atrasti kažką naujo. Filmas tiesiog paprastas, bet neprasta komedija, kurį galima drąsiai žiūrėti ir kikenti. Juokingų vietų, žinoma, yra, yra šioks toks siužetas. Negalėčiau šio filmo išskirti, kaip itin gerą komediją, tačiau tiesiog paprastai gerą, gal ir galėčiau.

Tai tokios ir rekomendacijos – žiūrėkit, jeigu norite ko nors lengvo kompanijoje. Antroji šio komedijos dalis, kuri pasirodė visai neseniai, sako, yra šiek tiek prastesnis pirmojo variantas, todėl vargu, ar žiūrėsiu...

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela

Mintys po Margaret Atwood eilėraščio "Karo istorikės vienatvė"

Sveiki,

„...kiekvieniems taikos metams teko keturi šimtai metų karų.“ Šitokia eilute užsibaigia garsios kanadiečių rašytojos ir poetės Margaret Atwood eilėraštis „Karo istorikės vienatvė“, publikuotas Mariaus Buroko vertimas leidinyje „Literatūra ir menas“. Kažkaip gąsdina. Kad pasaulyje, kol gyvenau, nuo viso mano pradėjimo iki šios sekundės, nebuvo absoliučios taikos. Žmonės kažkur nuolatos kariavo, ar tai būtų Afganistanas, ar tai būtų Čėčenija, ar Gruzija, ar Palestina, ar Irakas, ar Ukraina. Visada. Bet kur. Visur ir visa

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gana juokinga istorija" / "It's Kind of a Funny story"

Sveiki, kinomanai,

Filmas „Gana juokinga istorija“ (angl. It‘s Kind of a Funny Story) (2010) toli gražu nėra jokia juokinga istorija. Apie 16 metų vaikinuką, kuris nori nusižudyti, nes jaučiasi nepripažintas, nemylimas yra apsėstas pavydo geriausiam draugui, nes šis turi jam rūpinčią merginą Mią. Jis patenka į kliniką savaitei, kad atsipeikėtų nuo depresijos, tačiau nė pats nežino, kaip šioji savaitė jam visiems laikams pakeis gyvenimą.

Filmas galėtų būti visai šeimai, jis pozityvus, nors ir pasakoja apie gana keblias situacijas, tačiau nestokojama ironijos. Lengva istorija apie nelengvus dalykus, kas nors kiek išgyveno paauglystės dramas, tas gali pasakyti, kad šitaip ironiškai kalbėti apie savižudybę neverta, bet ar tikrai? Psichiatrinėje ligoninėje jis susipažįsta su nauja mergina ir patiria daug nuotykių, kurie atveda vaikiną į protą. Priminė ištisą balaganą filmų: „Skrydis virš gegutės lizdo“, „Kvailių namai“, „Atskalūno laiškai“ ir dar daug kitų, jau pavadinimais nebeįvardinančių filmų. Šis filmas pasižymi šviesa, jį norisi žiūrėti ir priimti ne tik kaip kūrinį, bet ir naują požiūrį į sergančius. O kad taip viskas būtų lengva gyvenime...

Filme pasirodo puikiai žinomas iš įvairių komedijų aktorius Zach Galifianakis. Ir naujosios kartos aktoriai – Keir Gilchrist bei „Amerikietiškų siaubo istorijų“ žvaigždutė Emma Roberts. Kaip dažniausiai būna, aktoriams neturiu jokių priekaištų, nes jie aiškiai brėžia savo charakteriais filmo punktyrines prasmes. Nors šviežiai ir ironiškai pažvelgti į paauglių problemas bei akcentuoti pozityvias puses, manau, šis filmas kaip tik jums. Ir tai tikrai neprastas filmas!

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dykumų gėlė" / "Desert Flower"

Sveiki, kino žiūrovai,

Tikriausiai retam, kuriam nesuvirpino širdį filmas „Dykumų gėlė“ (angl. Desert flower) (2009) apie žymią top modelį Waris Dirie. Turime apie šią asmenybę ir jos ypatingą likimą išverstą romaną į lietuvių kalbą – knyga buvo sulaukusi pasisekimo, išleistos netgi dvi laidos. Na, apie patį filmą... Sunku kažką komentuoti po jo. Nors kino kritikai gana drungai filmą įvertino, tačiau aš toks griežtas nebūčiau, gal dėl to, kad mane emociškai paveikė, o gal dėl to, kad simpatizuoju biografinėms juostoms – nežinau.

Filmas tiesiog geras ir šviesus. Visų pirma tai juosta apie žmogaus galimybes pasaulyje, antra – apie kultūrų ir tradicijų skirtumus ir tik paskutinėje vietoje – podiumas. Merginos istorija išties stebina, nuo priiminėjančios vesdinančios ožkas kažkur Somalio dykvietėse iki aukštosios mados namų ir visa tai tik nedidelė laiko distancija bei didelė merginos sėkmė. Pagrindinė aktorė, įkūnijusi W. Dirie yra taip pat modelis iš Etiopijos – Liya Kebede. Nepaprastai tiko ir patiko jos būvimas kine. Ir šiaip, nors filmas, rodos, nėra niekuo novatoriškas ir viskas vaizduojama tradiciškai, jaudina pati istorija. Moters gyvenimo istorija tampa šio filmo stipriausia atrama, kuri sujaudina daugelį žiūrovų.

Labiausiai šokiruoja ne socialinė atskirtis, ne didelis kultūrinis šuolis, kurį patyrė Waris, bet moterų genitalijų šalinimas, kuris suluošina moteris iki širdies gelmių. Sunku patikėti, kad kasdien 6 tūkstančiai mergaičių „užsiuvamos“, kad ištėjusias jas galėtų peiliu pradurti vyrai. Pavojinga apeiga kasmet nusineša daugelį mergaičių gyvybių. Šiuo metu apipjaustymai draudžiami, tačiau Afrikoje galioja tik tradiciniai įstatymai ir neapipjaustyta moteris laikoma netinkama vedyboms. Šis suluošinimas paženklino Waris likimą ir gyvenimą, šiuo metu ji aktyviai jau trečią dešimtmetį kovoja su moterį luošinančia tradicija.

Filmas man patiko, jis įkvepiantis, įdomus. Tiesiog žiūrėjau be pretenzijų ir mėgavausi. 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb:7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jis tave seka" / "It Follows"

Sveiki, kino žiūrovai,

Filmas „Jis tave seka“ (angl. It Follows) (2014) tikriausiai tapo tikra šio pasibaigiančio pavasario atradimu. Šiaip jau amerikiečių siaubo trileriai paskutiniu metu gana suvienodėję ir nebeįdomūs, tačiau „Jis tave seka“ tapo kažkokiu gaivalu visame tame panašių filmų katile. „Jis tave seka“ – puikiai įvertintas kino kritikų, tačiau Lietuvos žiūrovai, kurie irgi laukė šio filmo, kažkaip ne itin gerai pasitiko. Gal dėl savo novatoriškos tradicijos tęstinumo, gal dėl kai kurių kitų niuansų, kai kurie šį filmą atmetė, o filmas man labai patiko.

Na, iš pradžių primena 9-10 dešimtmečio siaubo trilerių braižą, pasikliaunama vėl senąja gerąja vaizdavimo priemone – švariu operatoriaus darbu be visokių išmaniųjų, apsaugos kamerų filmavimų. Filmas sugrąžiną tradicinę įtampą, garso takelis, vaidyba, nuojauta vėl sužadina baimę. Filmas išties vykęs. Pradžia gana šokiruoja dėl savo neapibrėžtumo, žmonės laksto išsigandę ir nežinia nuo ko, o galiausiai parodomi mirę – kas, kur, kaip, kada? Šis pavojaus neapibrėžtumas akimirkai man asocijavosi su A. Tarkovskio „Stalkeriu“, tačiau „Jie tave seka“ toli gražu nesiekia nei gelmės, nei poetiškos. Intriga išlaikoma iki pat pabaigos.

Labai patiko Rūtą Meilutytę primenanti aktorė Maika Monroe. Pati mintis, kad mirtis perduodama lytiniu būdu kine lyg ir nėra nauja, tačiau kaip gera, kad senos ir primištos idėjos nesikartoja kasmet, o naujai transformuojamos ir pateikiamos gana įdomiai. Šiaip išties man, kaip visada laukiančiam iš kino kažko naujo ir įdomaus (ypač iš siaubo, trilerių) ir kitų pramoginių žanrų, šis filmas padarė nemenką įspūdį.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela