Šios dienos daina: Mahmood & BLANCO - Brividi - Italy Eurovision 2022 [lyrics / žodžiai]

 Sveiki,

 

Soldi, soldi... Pamenate? Kai antros vietos laimėtojas Mahmoodas vos nelaimėjo Eurovizijos, tą po kurio laiko padaro kiti tautiečiai su roko daina. Šiemet Mahmood & BLANCO su daina „Brividi“ laimėjo Italijoje garsiausią muzikos festivalį „Sanremo“, naujausią dviejų atlikėjų baladę žodynas siūlo versti kaip „Šaltkrėtis“ arba, tikriausiai „Šaltukas“. Ilgesinga meilės ir netekties baladė nepaliko abejingo ir manęs. Manau, kol kas tai viena mano didžiausių dainų favoričių šiais metais, atstovaujančių didžiajai Eurovizijai.

 

Dainos vaizdo klipas perteikia ir LGBTQ turinį, nors daina, sakyčiau, gana universali ir turi tai, ką mėgstu itališkoje muzikoje – nebanalų turinį ir atpažįstamos dainingos kalbos išskirtinį skambesį. Daina, kuri atstovauja geriausius tradicinės itališkos dainos konceptus: ir jautru, ir gražu, ir byloja universalius dalykus. Mahmood – egiptietis, nors nuo mažens jau gyveno Italijoje ir mokėsi dainavimo, jį jau žino visa Italija. Štai jaunasis BLANCO tai neseniai iškilęs atlikėjas, kuris įsitvirtino ryškiausiuose itališkos muzikos topuose ir yra „ant bangos“. Abu atlikėjai, nors neforsuoja LGBTQ spalvomis, leidžia suprasti, kad savo daina rezonuoja ir skleidžia universalią meilės kalbą. Be galo gražus atlikimas ir dainos tekstas, tad siūlau pasiklausyti. Daina Italijoje ir Šveicarijoje iškopė į pirmąją poziciją, Europos Billboard Digital reitinge ji taip pat pirmojoje pozicijoje, Lietuvoje daina užima AGATA duomenimis trečiąją poziciją ir jau turi ne vieną gerbėją.

 

Lyrics / žodžiai

Mahmood & BLANCO - Brividi

 

Ho sognato di volare con te

Su una bici di diamanti

Mi hai detto, "Sei cambiato

Non vedo più la luce nei tuoi occhi"

La tua paura cos'è?

Un mare dove non tocchi mai

Anche se il sesso non è

La via di fuga dal fondo

Dai, non scappare da qui

Non lasciarmi così

Nudo con i brividi

A volte non so esprimermi

E ti vorrei amare, ma sbaglio sempre

E ti vorrei rubare un cielo di perle

E pagherei per andar via

Accetterei anche una bugia

E ti vorrei amare, ma sbaglio sempre

E mi vengono i brividi, brividi, brividi

Tu, che mi svegli il mattino

Tu, che sporchi il letto di vino

Tu, che mi mordi la pelle

Con i tuoi occhi da vipera

E tu, sei il contrario di un angelo

E tu, sei come un pugile all'angolo

E tu scappi da qui, mi lasci così

Nudo con i brividi

A volte non so esprimermi

E ti vorrei amare, ma sbaglio sempre

E ti vorrei rubare un cielo di perle

E pagherei per andar via

Accetterei anche una bugia

E ti vorrei amare, ma sbaglio sempre

E mi vengono i brividi, brividi, brividi

Dimmi che non ho ragione

E vivo dentro una prigione

E provo a restarti vicino

Ma scusa se poi mando tutto a puttane e

Non so dirti ciò che provo, è un mio limite

Per un "ti amo" ho mischiato droghe e lacrime

Questo veleno che ci sputiamo ogni giorno

Io non lo voglio più addosso

Lo vedi, sono qui

Su una bici di diamanti, uno fra tanti

Nudo con i brividi

A volte non so esprimermi

E ti vorrei amare, ma sbaglio sempre

E ti vorrei rubare un cielo di perle

E pagherei per andar via

Accetterei anche una bugia

E ti vorrei amare, ma sbaglio sempre

E mi vengono i brividi, brividi, brividi

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Monika Liu – Sentimentai [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki,

Daug kas klausė, kaip man skamba vakarykštė, ką tik Lietuvoje išrinktoji Monikos Liu eurovizinė daina „Sentimentai“. Buvau vienas pirmųjų, kuris išgirdo šį kūrinį ir daina man iškart labai patiko. Ritmiška ir primenanti šešto-septinto dešimtmečio lietuviškos estrados mokyklą, bet kartu daina turi ir šiuolaikinių ritmų, elektroninės muzikos elementų. Bet kokiu atveju, daina išsiskiria iš kitų popso standartų ir, jeigu ne Monika Liu, tikriausiai siųsčiau Lolitą Zero, kurios hiperbolizuotas elektroninės muzikos šou tikrai būtų proveržis lietuviškos muzikos ir galgi net Eurovizijos kontekste.

Kad ir kaip man patiktų Monikos Liu daina, visgi būkim realistai, daina, kuri yra skoninga, elegantiška, be didesnės provokacijos, manau, didelių šansų pačioje Eurovizijoje neturi. Žinoma, ji turės klausytojų auditoriją, bet jos vieta, žiūrint ir interneto lankytojų iš viso pasaulio įspūdžius, akivaizdu, kad bus tokia, kuri užpildys tą viduriuką. Šįkart kviečiu pasiklausyti „Sentimentų“.

Lyrics / žodžiai

Monika Liu – Sentimentai

Tuk, tuk-tuk

Naktį į širdį pasibeldžia

Ilgesio pilna

Atminimų lydima

Dvasia

Tu, tai tu, tai tu

Seniai matytas veide

Ko juokies lyg klounas

Iš mano spindinčių akių?

 

[Chorus]

Sukasi ratu galvoje momentai

Bėga bėga ten, kur ir Tu

Milijonas rožių lyg sentimentai

Skęsta jūroje debesų

 

[Verse 2]

Ošia jūra nerami

Man ašaros akyse

Viskas, jis nebesugrįš niekada

Jis atplaukė juoda puta

Pamenu, kaip stoviu Nidos kopų vidury

Ir žuvėdrai moju

Toli, toli

 

[Chorus]

Sukasi ratu galvoje momentai

Bėga bėga ten, kur ir Tu

Milijonas rožių lyg sentimentai

Skęsta jūroje debesų

Sukasi ratu galvoje momentai

Bėga bėga ten, kur ir Tu

Milijonas rožių lyg sentimentai

Skęsta jūroje debesų...

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mama" / "Madre"

 Sveiki,

Ispanų režisierius Rodrigo Sorogoyen Kino pavasaryje pristatė neblogai žiūrovų ir kino kritikų įvertintą filmą „Mama“ (isp. Madre) (2019). Pamenu, kaip buvau nusižiūrėjęs šį filmą, bet dėl prasidėjusios pandemijos filmas buvo kurį laiką atidėtas, tikintis, kad baigsis karantinas ir visi netrukus grįšime į normalų gyvenimą. Deja, taip neatsitiko, o filmą pradėjo rodyti namų sąlygomis.

Istorija pasakoja apie jauną mamą, kuriai iš Prancūzijos pakrantės mobiliuoju telefonu paskambina šešiametis sūnus, sakydamas, kad šalia jo nėra nieko ir prie jo artinasi besišlapinantis vyras. Persigandusi motina skambina policijai iš Ispanijos ir, atrodo, kad istorija mus tuoj įsuks į aštrų pedofilo kriminalinę istoriją, tačiau istorija nutrūksta ir viskas rodoma po 10 metų, kai sūnaus netekusi mama dirba Prancūzijos kurortiniame paplūdimio užeigoje ir savo dienas „užmušinėja“ melancholiškomis mintimis apie galimai šiose vietovėse dingusį sūnų. Negana to, ji įsižiūri šešiolikmetį vaikinuką, kuris drąsiai su 38 metų moterimi flirtuoja ir net bando su ja užmegzti romaną.

Iš esmės filmas laikosi ant keistos motinos psichologijos. Filmas iš vienos pusės baugina, nes tie santykiai nėra normalūs, jie pagrįsti sutrikusios motinos psichologija, kuri nebeskiria tikrovės ir jausmų t. y. jaunuolį vienu momentu ji regi kaip savo sūnų, o kitą – kaip savo meilužį. Ir negana to, į šį kurortinį romaną įsitraukia dabartinis motinos mylimasis ir vaikinuko tėvai, kurie aršiai priešinasi vidutinio amžiaus moteriai, nes puikiai suvokia, kad šiems santykiams lemta žlugti.

Filmas išties nėra jaukus, jautriai marinistinėje aplinkoje perteikta moters vienatvė ir atskirtis primena nuolatinį balansavimą ant beprotybės ribos, atrodo, kad moteris tuoj ims ir padarys lemtingą klaidą. Tiesą sakant, ji ir padaro, prisilakusi su paaugliais degtinės ji išsiruošia į kelionę, pamiršusi, kad yra ne savo amžiaus grupėje ir tik per atsitiktinumą ji įgauna proto ir laiku išlipa iš automobilio. Visgi šioji istorija gana paprastutė, vos keletas aktorių, daug pauzių ir režisierius kažkaip išsisuka nuo tiesioginio aštrumo ir perdėto manipuliavimo žiūrovu, paversdamas istoriją kurortiniu neįmanomu meilės romanu. Visgi pagirtina pagrindinė aktorė Marta Nieto ir siūbuojantis efektingas operatoriaus darbas, kuris prisidėjo kurdamas nestabilios traumuotos motinos dvasinius parametrus.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb:6.6

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Elžbieta Latėnaitė apie homobojiją ir poreikį kalbėti apie savo seksualinę orientaciją

 

Sveiki,

Kol vieniems kyla klausimas, kam reikia viešinti ir demonstruoti(s) savo seksualinę orientaciją, nors patys nuo ryto iki vakaro tai demonstruoja, kitiems klausimų, kodėl reikia tai viešinti, jau nebekyla. Aktorė Elžbieta Latėnaitė (g. 1986) jau kuris laikas dėmesio centre dėl to, kad socialiniame savo tinkle prabilo apie savo biseksualumą. Šiandien cituoju jos mintį.

Jūsų Maištinga Siela

Spektaklis: "Mūsų klasė" režisierius Oskaras Koršunovas

 Sveiki,

Labiausiai pasaulyje nuo 2009 metų pasirodymo Londono teatre statoma lenkų pjesė yra Tadeusz Slobodzianek „Mūsų klasė“. Įspūdinga medžiaga apie prieš Antrąjį pasaulinį karą besimokančius vienoje klasėje vaikus. Pusė klasės – žydai, kita – lenkai. Besipešdami ir visaip kitaip bežaisdami ir augdami, jie nežino, kad iš esmės ruošiasi karui. Jų likimai Lenkijos provincijoje susiklosto tragiškai. Kas galėjo patikėti, kad vieni klasiokai slėps savo žydus klasiokus palėpėse, o kiti juos su malonu žudys ir degins...

Į lietuvių kalbą pjesę išvertė Rolandas Rastauskas, o spektaklį, trunkantį pusketvirtos valandos, pastatė žymusis mūsų teatro korifėjus Oskaras Koršunovas su Klaipėdos dramos teatro aktoriais. Sunku apsakyti tą sukeltą gyvenimo įspūdį, kai istorinės aplinkybės lemia mūsų įsitikinimus ir veiksmus. Apie ką šis spektaklis? Tiek daug aspektų į jį sueina. Teatras gyvybingas tuo, kad jis aštrus, aktualus, iškeliantis klausimus ir nemoralizuojantis. Eilinįkart įsitikinau, kad Koršunovas yra provokatorius – žavus mūsų teatro genijus, o jo „Mūsų klasės“ versija infantiliai nekalta, tačiau monstriška. Pleškinami žydai, dekoracijos virstančios liepsnojančiu pastatu, vestuvių stalu ir žydų antkapiais, už Atlanto atskriejantys Abraomo laiškai...

Ar bereikia mums siaubo filmo „Pjūklas“  ar „Skerdynių Teksase“, kai turime tokią istorinę medžiagą? Kraupu, kai pjesės medžiaga atspindi istorinius gyvus procesus, kuriuos dabarties protas suvokia, bet sunkiai priima. Prikimštos lėlės ir gyvi aktoriai, kurie varijuoja tarp teatro ir marionečių iš tikrųjų simboliškai byloja diskriminacijos baisumus ir šiomis dienomis, kai suskaldytoje Lietuvoje „intelektualai“ oponentus vadina buduliais ir „nelietuviais“ ir patys pila patyčių mazutą. Toks jausmas, kad vėl gyvename panašiuose laikuose, kai dažnas vakceris persekios antivakserį, o kai kurie nepasiskiepijusius arba šeimos maršistus slėps palėpėje – arba priešingai.

Išeidamas iš spektaklio prisiminiau legendą apie Babelio bokštą, kai siekdami dangaus buvome nubausti senojo dievo, kuris suskaldė žmones į 72 skirtingas kalbas, kad jie negalėtų susikalbėti. Nuo Antrojo pasaulinio karo praėjo nemažai laiko, tačiau vis dar nesusikalbame tragedijos kalba, vis dar sutartinai kolektyviškai neatpažįstame vieni kitų kaip unikalių žmonių ir vis dairomės skirtybių tarsi priešų ir metui atėjus, visada gniaužiame kišenėje akmenį, kurį sviesime į klasioką, kitaip sakant, į kitą žmogų už tai, kad patikėjome atskirties iliuzija.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Antanas Kandrotas (Celofanas) apie savo dviejų metų bausmės paskyrimą

 

Sveiki,

Šiandien vieno didžiausių pastarųjų metų be Orlausko politinių skandalistų, žinoma, galima drąsiai įvardyti Antaną Kandrotą, kitaip viešojoje erdvėje žinomą kaip Celofaną. Pastaruoju metu įsivėlęs į septynis ar aštuonis teisminius procesus, vyras, atrodo, laisvalaikiu, išsilaikydamas iš suaukojamų pinigų (juos aukoja maršistai), sėkmingai dirbo dviem frontais: varstė teismų duris ir kėlė skandalus. Dar vasarą pastebėtas važinėjantis su baltarusių diplomatiniais numeriais, atvirai grasinęs ir raginęs anų metų pavasarį nužudyti politiką Vytautą Tomą Raskevičių, puikavęsis, kad uždarysiąs (per įtakingus JAV draugus) deMiko YouTube kanalą, šiandien Celofanas galėjo pasakyti tik šmaikštų posakį apie kelnes. Jam kalėjime nebus nepatogu, kaip teigia jis, bet bus patogu tiems, kuriuos jis kritikavo. Pagal pasakymą išeina, kad ir jam, ir oponentams bus gerai, tai kokios problemos? Nors, reiktų paminėti, jis nuteistas už finansinius nusikaltimus, o ne dėl to, kad kitiems gadino gyvenimą.

Visgi per vieną dieną Šeimų maršo (nesakau, kad visų) herojus tampa internetinių memų žvaigžde. Liūdnas tas gyvenimas, kai pagalvoji... Visgi prisiminęs itin rimtus gąsdinimus ir keistus Celofono išsišokimus, ar tai būtų Stonkaus pasirodymas, ar riaušės prie Seimo, man kelia abejonę apskritai jo psichika. Su tokiu rimtumu įtikėjęs žmogus, pripažinkime, negali būti sveiko proto. Man primena tuos filmus apie viduramžius, kai misterijos ir vizijų ištikti nuprotėję šventeivos miesto aikštėse ima suokti apie jiems suteiktą Dievo galią skelbti tikrąjį tikėjimą. Negana to, jie nebijo būti nei sudeginami, nei nukankinti, nes Dievas vis tiek jų pusėje. Štai tokia beprotybė sklinda nuo Celofano paliktų vaizdo įrašų.

Du metai prabėgs žaibiškai. Beveik neabejoju, kad išėjęs į laisvę vyrukas bus dar kietesnis „kritikuotojas“. Mes dar išgirsime apie jį.

Jūsų Maištinga Siela  

Dailė: Karina Bon Goût ir jos paveikslų paroda Klaipėdos PC Molas

Sveiki,

Šiuo metu Klaipėdos prekybos centre Molas, prie Pegaso knygyno, vyksta nauja dailės paroda. Kaip visada dalinuosi savo įspūdžiais ir pastebėjimais. Šįkart eksponuojami Karinos (Karina Bon Goût) darbai, kuri save pristato kaip netaisyklingos dailės meno atstovę, kuriai svarbiausia yra per portretus išreikšti tai, kas yra jos viduje.

Darbai pasižymi sodriomis spalvomis, dažniausiai juose vaizduojamos afroamerikietiškos šiuolaikinės moterys (neįmanoma nepastebėti storų ir putlių lūpų) ir rasinių išskirtinių bruožų. Kaip pati kūrėja pažymi, jos darbai yra tarsi dekoras, todėl nesunku kokį vieną kitą darbą įsivaizduoti specializuotoje kavinėje, kur groja specifinė muzika ir galima užsisakyti skanios kavos.

Jūsų Maištinga Siela 

 Autorė Karina.