Filmas: "Mirties diena" / "Happy Death Day"

Sveiki,

Dar vienas neįpareigojantis filmas „prie jaunatviškos kompanijos“ yra „Mirties diena“ (angl. Happy Death Day) (2017), kurį žiūrėdamas susierzinau jau po šešių minučių.

Absoliučiai scenarijus neoriginalus: nužudoma eilinė studentė Kappa seserijos seksuali studentė, tačiau jos diena ir vėl pasikartoja, scenarijus vis kartojasi, kol galiausiai ji vargais ne galais išsiaiškina savo žudiko paslaptį. Baisiai nuviliantis šlamštas tiek siužetu, tiek mėgėjiška studentiška režisūra. Nors kritikai sumalė į miltus „Pjūklą 8“, tačiau šis filmas – absoliučiai šlapia vieta, net liežuvis neapsiverčia, kad galėčiau jį kam nors rekomenduoti: banalu, lėkšta, nuspėjama.

Pigi režisūra yra pasityčiojimas iš save gerbiančio žiūrovo. Kad bent būtų kiek „juokinga“, humoras vulgarus, dešimtokai koridoriuose geresnes parodijas nufilmuoja, nei šis atseit komiškai perteikto siaubo pasityčiojimas. Visų pirma filmas priminė kur kas geresnį serialą „Scream Queens“: panaši aplinka, įvykių eiga ir t. t., tačiau šis filmas nepalyginamai prastesnis. Tiesiog gaila laiko. Pirmasis vienetukas šiais filmų žiūrėjimo metais.

P. S. Kappa merginos nevalgo keksiukų!

Mano įvertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pjūklas 8 " / "Jigsaw"

Sveiki,

Taip, buvau vienas iš tų, kurie sakė, kad daugiau niekada nebežiūrės „Pjūklo“ tęsinių, tačiau praėjo nemažai laiko nuo paskutiniosios „finalinės“ dalies ir štai, žiūrėkite, vėl pristatomas „Pjūklas 8“ (angl. Jigsaw) (2017), kuris beregint buvo pasmerktas kino kritikų. Kadangi filmus ne visada galiu atsirinkti vien tik pagal savo skonį, todėl tenka derintis su kompanija, tad nebeliko nieko kito, kaip tik atsiduoti kitų repertuarui.

Iš esmės filmas nėra jau toks prastas, kokį jį „piešia“ kritikai ir kai kurie žiūrovai. Jame, kaip ir ankstesnėse dalyse, yra to nesveiko psichologinio žalojimosi, kuris anksčiau, jeigu kėlė nuostabą ir nenuspėjamumą, tai dabar jau žinoma, kuria linkme viskas pasisuks – dar viena surėdyta nuodėmingųjų linčo scena, kuriame bus pjaustomasi ir kitaip sprendžiamas likimas... Lyg ir nuobodu, tikriausiai šios serijos kūrėjai tai suvokė ir buvo nusprendę užbaigti šią istorijos sagą, kuri, kažin, ar begalėjo kuo nustebinti, tačiau šiandien „Pjūklo“ aštuntoji dalis iš esmės nėra pajėgi sudominti išlepintą nuo kraupulių žiūrovą, nes didžioji filmo dalis surėdyta pagal tą patį žaidimo principą ir tik antroji siužetinė linija pasakoja apie netikėtai iš paties kapo duobės prisikėlusi „Pjūklo“ žaidimo kūrėją – taigi veiksmas vyksta po 10 metų nuo paskutiniųjų įvykių, bet...

Bet detektyvinį prisikėlimo istorija gana nyki – paslapties atskleidimo akcentai sudėti tik šios dalies pabaigoje, kurioje gana įdomiai, pripažįstu, kad siužetinė „dovanėlė‘ pabaigoje išties nebloga, galgi įvardysiu „nenuspėjama“, o ir tos kraupios scenos vis tiek turi savo įtampos parako – tai kodėl kritikai negailestingi šios sagos tęsiniams? Gal visi tiesiog pernelyg pavargo nuo „Pjūklo“ ir gal nebereikėjo nieko „judinti“? Galimas daiktas, bet vertinant objektyviai, vien tik patį filmą, tai toli gražu ne pati blogiausia šios serijos dalis, juolab, kad scenarijus parašytas painus ir neblogas, tik dėl ankstesnių dalių įtakos prigęsta įspūdžiai. Taigi ir aktorių vaidyba, psichologinis spaudimas, poelgiai – pernelyg teatralizuoti, trūksta tiesiog netikėtų pačių veikėjų poelgių, atsidūrus šiame žiauriame išgyvenimo žaidime.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 39/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nepatogi tiesa" / "An Incovenient truth"

Sveiki,

Žmonės vis labiau atsigręžta į globalines problemas, o dokumentinių filmų, kurie iš pažiūros supažindina su Žemės planetos trapia pusiausvyra, kasmet pasirodo dešimtimis – vieniems ši dokumentika įdomi, kitiems – geriau pažiūrėti naująją „Sostų karų“ seriją... Štai vienas iš tokių jau senesnių dokumentinių filmų yra „Nepatogi tiesa“ (angl. An Incovenient Truth) (2006), kurį režisavo žemės aplinkai neabejingas įtakingasis Al Gore.

Kalbant apie filmą, atrodo, kad jis pasaldintas. Nors jame vaizduojamas Al Gorės kelias į politiką, kad galėtų rūpintis globaliniais dalykais – ir jo pralaimėjimas, iš kitos pusės jis supažindina su Žemės pusiausvyros dėsniais ir grafiškai bei vizualiai pristato, kas nutiks (jau vyksta), kai ištirps ledynai, pasikeis vandenynų srovės ir t. t. Iš esmės filmas mažabiudžetis, todėl didžioji jo dalis visgi man primena ne išsamią dokumentinę studiją, bet auditorijoje nufilmuotą paskaitą, kuri turi dokumentinių filmo intarpų su atskiromis šalutinėmis istorijomis. Jeigu filmą žiūrėčiau ir žinočiau labai mažai apie Žemės klimato kaitą, filmas būtų padaręs kur kas didesnį įspūdį.

Filmas didelio įspūdžio nepadarė, tačiau neabejoju, kad savu metu, kai filmas vos tik pasirodė, jis turėjo lemiamos įtakos, kalbant apie klimato kaitą. Šiandien retrospektyvoje regiu ir kokybiškesnių ir aštriau sukaltų dokumentinių filmų šiomis problemomis. Ypač kažkada labai sukrėtė „Namai“ (2009), na, o šiandien „Nepatogi tiesa“ jau yra sulaukusi ir naujojo tęsinio, kurį galbūt vieną dieną pažiūrėsiu.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kūnas" / "El Cuerpo"

Sveiki,

Pasigendu tiesiog gerų ir aštrių mistinių trilerių – vieni geriausių tokių filmų kūrėjai, žinoma, yra ispanai. Štai filmas „Kūnas“ (ispan. El Cuerpo) (2012) pasakoja apie morge dingusios turtingos moters lavoną: vaizdo kameros neužfiksavo nieko įtartino, morgo sargas sušaudytas... Štai jums ir rebusas, kur dingo kūnas, ar moteris gyva? Retrospektyviai kadrai vis grąžina į tuos laikus, kai moteris buvo gyva ir pasakojama jo vyruko, kuris susimokęs prieš ją, nusprendžia žmoną nunuodyti... Klasikinė šekspyriška drama, tačiau rebusas, pasirodo, nėra toks jau paprastas, nes jį gaubia kur kas įdomesnės paslaptys.

Mistinę atmosferą nuolat aitrina smuiko muzikinis fonas, filmas filmuotas mažose uždarose patalpose, todėl atrodo gana tamsus ir itin tinka mistinio filmo atmosferai. Žinoma, didžiausias šio filmo pliusas yra nenuspėjamai gerai suregztas scenarijus, kuris ir įtraukia žiūrovą. Visgi šiek tiek buvo apmaudu, kad didžioji filmo dalis visgi vyko ne tiek įtemptoje retrospektyvoje, bet absurdiškai laikomo vyro įtariamojo policijos nuovadoje-morge. Manau, režisieriai galėjo labiau išnaudoti bauginančią mistinę pasakojimo pusę, tačiau jie labiau vystė detektyvinę pusę. Ir nors jau antrojoje filmo dalyje žiūrovas patiki pamažu dėliojama kerštingos gyvatės manipuliacija, siužetas pabaigoje vėl viskas apverčiama ir atskleidžiama tikroji įvykių versija.

Nors filmas geras, jame pasirodo puikūs ispanų aktoriai, matyti iš tokių siaubo ir mistinių filmų kaip „Prieglauda“ bei „Džiulijos akys“, kuriose vaidino puikioji Belen Rueda, tačiau visumoje filmas, kad ir kaip jis ypatingai sunarpliotas siužetiškai, lieka jausmas, kad jis klišinis. Tokių neblogų trilerių išties yra, tačiau dėliojami akcentai, kad ir pavyzdžiui finalinė išpažinties scena, topinė klišė. Tokių akcentų ir tėkmės trilerių dar ir šiandien kuria ne tik ispanai, bet ir Holivudas. Tačiau neapsigaukite, filmas visgi verčia mąstyti kartu su veikėjais, spręsti, kokią čia šunybę finale pateiks scenaristai ir tos spėlionės tikriausiai yra vienas smagiausių šio filmo teikiamų malonumų. Manau, juosta tikrai daugeliui patiks, o kai kam net paliks didelė įspūdį.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Golgota" / "Calvary"

Sveiki,

Kino pavasaryje pristatyta airių juodojo humoro drama „Golgta“ (angl. Calvary) (2014) tikriausiai gali įsirašyti kaip dar vienas filmas apie pedofiliją, tačiau priešingai nei kažkada aštriai pasižymėjęs „Abejonė“ (Doubt) šįkart viskas perteikta kaip šiaurietiška Tarantino versija – per aplinkui apie pedofilijos paliktas žymes.

Priešingai nei „Abejonėje“, čia net nerasime konkretaus pedofilo, tačiau žaizdų ir traumų, kurias reikia nuplauti krauju – netrūksta. Kaip galima per humorą apie pedofiliją? Ogi dar ir kaip! Kunigui per išpažintį pagrasinta, kad jis po savaitės mirs už kito kunigo nuodėmę. Pats faktas, kad nekaltas kunigas turi mirti už kitą kunigą, kurio niekada nepažinojo, yra absurdiškas, tačiau jį galima pagrįsti nebent traumų padiktuoto ir psichiškai suluošinto žmogaus atoveiksmiu. Taigi per septynias dienas kunigas bendrauja su airių mažo miestelio vyrukais ir bando išsiaiškinti, kuris čia iš tų vyrukų galimai jam grasino ir nejučia ruošiasi mirčiai, bandydamas atpirkti ano kunigo nuodėmes ir taip apvalyti pasaulį, tačiau pamažu viskas vyksta tarantišniškai suręstu farsu, giliu absurdo vaizdavimu: kam iš vis reikia to kunigo pilnų nuodėmių miestelyje, kuriame dvasininkas nieko nesiskiria nuo duobkasio?

Juodojo humoro, savito ir netgi gurmaniško tikrai netrūksta, humoro, kuris pajuokia dvasininkijos luomą, kai kurias klišes ir dogmas, tačiau giliai išlaiko tas pačias nesuvaidintas dvasinio luomo nešamas vertybes: išsipasakojimą, atvirumą, apmąstymą... Filmas, pasitelkęs Biblijos simboliką, kuria šiuolaikinė kaltės ir atpirkimo istoriją, nepamiršdamas įpinti daug airiškos kultūros atributų: alaus barai, šiaurietiška jūra, žalios pievos, vietinių bendravimo kodas. Ir visa tai žavi, nes sukuria vizualiai simpatišką kultūrinį pasaulį, kuriame išryškėja apskritai dvasininkijos vieta pasaulyje. Daug subtilių kontrastų sukuria, sakyčiau, tobulai parašyti dialogai, kurie primena lengvą intelektualinį flirtą, per kurį išgaunama specifinis filmo intelektualumo ir humoro lygmuo.

Iš esmės filmas geras, gurmaniškas ir vertas ne tik juoko, bet ir susimąstymų. Šekspyriška filmo pabaiga gal pernelyg lengvabūdiška, bet kitą vertus galima kaip nors pasiknaisioti ir pabandyti įspėti, kodėl kunigas leidosi į pavojų, o Kristus kažkada nukryžiuojamas.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Imagine Dragons - "Smoke + Mirrors" [Vinyl, 2LP] (2015)

Informacija apie albumą:  Imagine Dragons - "Smoke + Mirrors" [Vinyl, 2LP] (2015)

Vinilinė plokštelė: Dua Lipa - "Dua Lipa" (Vinyl, LP) 2017

Informacija apie albumą "Dua Lipa" (2017).