Asmenybės: Oskaras Vaildas

Taigi, mielieji, kaip ir žadėjau, kalbėsiu ne tik apie šalis, politiką ir kitus dalykus, bet stengsiuosi įdėti vieną kitą įdomią ir nusipeniusią asmenybę. Gal keista, kad sakau asmenybę, o ne žmogų, bet asmenybės mane visada labiau žavėjo. Šį kartą noriu pakabėti apie Oskarą Vaildą, žinomą airių rašytoją. Vis prisimenu savo literatūros pamokas, kada mūsų lietuvių mokytoja pasakojo apie šį ekscentrišką ir ryškią asmenybę. Pamenu kaip ji vaizdavo Oskarą įeinantį į studentų auditoriją po kaklu pasirišęs didelį žydrą kaspiną. Galbūt tai atrodo klouniška ir vaikiška, bet manau, kad Valdas tiesiog tokiu būdu maištavo prieš esamus steriotipus ir siaurą požiūrį į žmogų, vyrą ir savaime suprantama - meilę. Per tikybos pamokas, mūsų klebonėlis tik "cykiai" nutęsdavo sukandęs dantis, kad Vaildas buvo gėjus ir už tai kalėjo kalėjime. Nepaisant to, kad meilė vyrams sugriovė Vaildo gyvenimą, iki šiol jis vi dar laikomas literatūros išminties pažiba. O jo kūriniai vis dar skaitomi ir nagrinėjami, lyg jie būtų nūdienos aktualijos. Štai ką man pavyko rasti apie Oskarą Vaildą:

Oscar Fingal O'Flahertie Wills Wilde (1854 spalio 16 d.– 1900 lapkričio 30 d.) – airių kilmės anglų dramaturgas, poetas, rašytojas. Laikomas vienu žymiausių karalienės Viktorijos laikmečio dramaturgų. Jo vardą išgarsino pjesės, aforizmai, taip pat romanas „Doriano Grėjaus portretas“.

Oskaras Vaildas gimė 1854 metų spalio 16 d. Dubline chirurgo William Wilde ir Jane Francesca Elgee šeimoje. Motina kūrė eiles, pasirašydama pseudonimu Speranza, tėvas domėjosi archeologija ir tautosaka. Dublino Trejybės koledže 1871-1874 metais studijavo klasikinę literatūrą, vėliau gavo stipendiją studijoms Oksfordo universitete, kurį baigė su pagyrimu. 1884 metais vedė Constance Lloyd, su kuria susilaukė dviejų sūnų – Cyril (1885) ir Vyvyan (1886). 1891 metais Vaildas užmezgė romaną su markizo Queensberry sūnumi Alfred Douglas. Įsivėlęs į konfliktą su markizu Queensberry 1885 metais Oskaras Vaildas buvo apkaltintas „įvykdžius ypatingo nepadorumo veiksmus su kitais vyriškos lyties asmenimis“ ir nuteistas 2 metams sunkiųjų darbų kalėjimo. Tais pačiais metais buvo paskelbtas bankrutavusiu. Atlikęs bausmę pakeitė vardą į Sebastian Melmoth ir apsigyveno Prancūzijoje. Mirė 1900 metų lapkričio 30 d. Paryžiuje.