2010 m. vasario 5 d., penktadienis

Ar daug pasikeitėme nuo "Rolando giesmės" laikų?


Sveiki mielieji, šiandien noriu pakalbėti apie prancūzų epą „Rolando giesmę“. Tikriausiai daugelis iš jūsų esate su šiuo epu susidūrę mokykloje, todėl galbūt tai nebe naujiena, o štai šį kūrinį man teko atrasti iš naujo. Kažkada jį vertinau kaip nuobodų ir nieko vertą kūrinį, bet dabar, mano akimis, „Rolando giesmė“ yra puikus dviejų pasaulių (krikščioniškojo ir kitatikių) sankirta. Kūrinys mane erzino savo nepakantumu, bet nieko negalėjai padaryti, nes ir šiandienos žmonės, nors jau, rodos, prabėgus tūkstančiui metų, visgi tebėra vis dar tokie patys nepakantūs, netolerantiški, nuožmūs ir žvėriški. „Rolando giesmė“ yra būtent toks kūrinys, kuriame susikerta pagonys ir krikščionys, bet pasirodo, pagonys čia vadinami musulmonai, bet tai ne bėda, nes krikščioniai tada galvojo, kad bet kokia kita religija yra blogis, nešlovė ir juos būtinai reikia atversti į tikrąjį tikėjimą. „Rolando giesmė“ man leido pasimėgauti krikščioniškuoju pasaulio neteisingumu, žiaurumu, na, aišku, kūrinyje krikščionys yra neva gerieji, bet nė velnio. Mano nuomonė išlieka vis ta pati, joks pasaulio individas negali kitam individui uždrausti tikėjimo, primesti savo ideologijos, o tuo labiau per prievartą grūsti savo religinių įsitikinimų. Tiesa, kalbant apie ankstyvuosius viduramžius, sugretinus mūsų laiką ir viduramžius, matome, kad pasaulis nelabai pakito, galbūt tik kryptys, bet mąstymas toks pat primityvus, jei anuomet fanatiškai tikėjome Dievu, tai dabar tikime pornografiniais filmais, ekonomika ir geresniu rytojumi. Iš tikrųjų „Rolando giesmė“ yra tas veidrodis, kuris parodo, kaip mūsų gyvenime integravosi krikščionybė, aš nieko neturiu prieš šią religiją, yra kaip yra, bet jų būdai ir priemonės atskleidžiami būtent šiame kūrinyje yra pavaizduoti kaip teigiama reformacija, bet deja, žvelgiant iš šiandienos taško, taip jau neatrodo, bet ką padarysi, „kakulio“ delnu nepatapšnosi ir istorijos neperrašysi. Kuo šis kūrinys dar yra naudingas ir įdomus? Nepaisant, kad jis senas, jame, kaip sakiau, yra tikrai nemažai nūdienos pasaulio realijų. Skaitosi greitai, nesulyginsi su sunkiasvoriais antikos kūriniais. Stebina dar vienas dalykas – hiperbolizuota garbė! Nežinia ar iš tikrųjų visada tokie žmonės buvo ar tai tik dėl perdėtos didaktikos atsiskleista autorių nuomonių vertybės. Jau tokia perdėta garbės vertybė, kad atrodo, kad be Karolio Didžiojo ir Dievo, pasaulyje daugiau neegzistuoja jokia vertybė. Manau, tai per daug sudievinta ir žvelgiant iš šiandienos pozicijos, matome, kad garbė dabar teikia net keisto humoro prieskonio, kada Rolandas turėdamas išsigelbėti mūšio lauke, geriau save atiduoda mirčiai, nes, pasak jo, garbė yra viskas. Mūsų nesąžiningais biurokratiškais laikais garbė yra lygi nuliui, o štai kaip garbingai žiūrim į pažįstamą, kuris gudriai ir nesąžiningai sugebėjo prasimušti visuomenėje. Tokia jau tiesa, yra ir skirtybių, bet ir šiandien visgi iš kažkur žinom, kad būti garbingam yra gerai, bet kažkodėl tokiai nebūnam, turiu ypač galvoje politinę grietinėlę. Taip, matyt, dabar jau gavosi, kad teks vis dažniau ir dažniau čia rašyti apie viduramžių literatūrą, kadangi dėl studijų kaltės, o gal labiau malonės, turiu įveikti nemažai literatūros, todėl manau, kad ir jums ne prošal susipažinti su ja, kad ir kaip bepasirodytu nuobodi. Grįžtant prie „Rolando giesmės“, čia galima aprėpti ne tik literatūros, paralelių su mūsų pasauliu, bet ir istorinių įdomybių, faktų iškraipymų krikščionių naudai ir to meto kultūrinių bei pasaulėžiūros klodų. Juk įdomu paskaityti lietuviškai išverstą kūrinį, dar iš tų laikų, kad žmonės manė, kad jie gyvena Visatos centre, toliau nuo jų ir Dievo gyvena graikai, dar toliau musulmonai – pagonys, o už jų – pasaulio galas su visomis pabaisomis. Laikai, kai žmogus siaubingai bijojo ne mirties ar vorų, bet mirti be paskutinio patepimo arba padaryti nuodėmę. „Rolando giesmėje“ glūdi visi šie raktai į mūsų literatūros raidą, istoriją ir kultūrą. Kaip pasitapšnojome, taip ir išsimiegojome, mano mielieji!

Jūsų Sirguliuojanti Maištinga Siela

6 komentarai:

  1. man lietuviu mokytoja liepe sita perskaityt. nu ka zinau. kiek keistoka, kad kazkas gali rasyt apie literaturini kurini savo bloge. juk tai beveik niekam neidomu. visos 5 reakcijos, speju, yra mano klasioku ir mokytojos.

    AtsakytiPanaikinti
  2. dar norejau pridurti, kad as pirmas. tik pamirsau.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Žinot, kartais ir aš pagalvoju, kurių galų čia aš rašau apie Valančius, Degutytes ir t.t. Visgi yra, matyt, tame prasmės, kitaip nebūtų kažkas čia atėjęs ir parašęs komentaro. Kad ir mažai auditorijai, kad ir ne "Delfi" populiarumai, bet vis tiek reikalinga ir prasminga.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Kazinau, man tai isvis ta krikscionybe nesamone atrodo

    AtsakytiPanaikinti
  5. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti