Gėjų eitynės iš pirmųjų lūpų

Sveiki mielieji, oi koks „ilgai trumpas“ šis savaitgalis. Lietuva mirga visomis spalvomis tiek spaudoje, tiek ir gatvėje. O tai nutiko neatsitiktinai, bet todėl, kad Lietuvoje, Vilniuje, pagaliau įvyko pirmosios istorijoje mūsų šalies gėjų eitynės arba kaip visi mėgsta sakyti – paradas. Negaliu nepasidalyti savo pirmaisiais įspūdžiais iš tiesioginės įvykių vietos, todėl įtempkit ausis ir klausykit.

Iš pradžių buvo ne koks oras. Apsiniaukę, bet šilta, apsirengiau ir sakau, eisiu ir nieko nežinau. Greitai išsilaipinau netoli įvykio epicentro ir jau iškart išlipęs iš stotelės pastebėjau sąmyšį. Sakau nu nieko, taip ir turi būti. Pamačiau užbarikaduotą Baltąjį tiltą. Viptelėjau, tai pro kur dabar man reikės nukakti į kitą Nėries krantą, bet jaudintis nereikėjo, labiau reikėjo jaudintis dėl savo gyvybės, nes iš karto pasijutau mirtinai nejaukiai, lyg bet kurią minutę galėčiau gauti į dantis, už tai, kad plaukai garbanoti ar kelnės per siauros, žodžiu, dėl menkniekio. Gi žinai iš tolo jau šmėžavo skustos galvos, mėlyni apdėvėti treningai ir šiaip visokio plauko meteliūgos. Taigi vos išlipęs iš stotelės susidūriau su dviratininkų pulkeliu, kurie norėjo pravažiuoti Baltuoju tiltu, aišku, jie juo nepravažiavo dėl barikados. Cituoju: „Blet, per tuos pydarus nachui turėsim pro kitur varyt“. Perėjau gatvę ir pasijutau blogiau nei prie stoties besitrinančių „siemkininkų“ kultūros puoselėtojų būrelio. Greitai nusukau akis nuo metalu ir tatuiruotėm pasipuošusių liaudininkų.

Į kitą Nėries pusę man patekti buvo be prošvaisčių, todėl teko kartu būriuotis su pensininkais, kurie taip pat susidomėję nuo kranto nekantriai laukė ir stebėjo eitynes. Viena bobutė manęs klausia: „O tai iš kokios čia pusės TIE pasirodys?“ Baisiai žmonėm buvo smalsu. Religingesni fanatikai tai prie arkikatedros surengė viešas maldas (laimei ne inkviziciją), keliais šliaužė ir meldėsi už, anot jų, išsigimėlius. Gaila, kad vadinamieji forsai Dievu nepasikliauja, matyt, ir tai sąskaitos su juo nesuvedę, todėl visą savo pasitikėjimą atiduoda lazdoms ir rankų jėgai. Tačiau jų viltys nepasitvirtino, nes gėjai visgi sugalvojo kaip apsisaugoti nuo bet kokių riaušių. Todėl nuo kitos Nėries kranto forsai ir kiti piktai griežiantys dantis galėjo į juos žiūrėti tarsi katinai į lašinius. Priešingai nei kalbėjo patys homoseksualai, buvo tikėtasi didelių falų, transvestitų šou ar dar velniai žino ko, ir žmonės bijojo, kad vaikai netyčia nepamatytų ko nors nepadoraus, bent jau taip visą laiką buvo eskaluojama laidose. Tačiau žmonės kaip tyčia prie Nėries atsitempė savo mažamečius vaikus ir pirštais badydami rodė, kokie nesveiki žmonės ten žygiuoja.

Aišku, buvo momentų, kada pradėjo aktyviai, mano akimis, burbuliuoti homofobiškoji pusė. Tvoros tiesiog drebėjo nuo jų pykčio, kaip čia, Marijos žemelėj, gali tokia „veislė“ ropoti. Pasirodo gali ir dar kaip. Bet jų skandavimą „Gėda, gėda, gėda...“, fanfarai ir šiaip pasisakymai per garsiakalbius, juos visus nustelbė gigantiška homoseksualų parūpinta garso aparatūra, kuri leido itin skoningą muziką. Dėl pastarosios niekas nesiskundė ir ją gyrė paprasti gatvės praeiviai: „Bent jau muzika gera.“ Vilnius tiesiog aidėjo nuo muzikos, o aš vos užpakalio nepašalau, besėdėdamas ant žolyno, o dar vienu tarpu užėjo taip krapyti ir lyti, kad galvojau neištversiu ir trauksiu namo, nes ir pati eisena buvo iš toli labai jau ištęsta ir nuobodi, bet jos esme ir naudingumu net neabejoju. Galiu pagirti, kad eisena buvo tikrai spalvinga, daug balionų, vėliavų. Pats savo akimis mačiau Latvijos, Lenkijos, Europos sąjungos, Lietuvos ir, aišku, vaivorykštės vėliavas, tai matome ir nuotraukose. Mūsų pusėje buvo ten nespėję prisijungti slovėnai, jie nepabūgo forsų ir prieš jų snukelius iškėlė vėliavas. Visgi susidomėjimas iš aplinkinių buvo nemažas. Tiek šlavėjos sustingusios, ir tos žiūrėjo į eiseną. Jau maniau, kad viskuo tas ir pasibaigs, bet staiga prieš mano akis iškilo dūmų debesis, kažkas iš pasipiktinusiųjų per tvorą paleido dujas, laimei, iš eisenos dalyvių niekas nenukentėjo, jie buvo už kelių šimtų metrų, bet užtat žurnalistų pulkai prie dujų bėgo vos tik pamatę, buvo vos ne „užsienietiškasis“ paparacių konkuravimo lygis, kuris greičiau užfiksuos įvykį. Aišku, už barikados homofobiškiausi politikai skatino vos ne pilietinį karą, tarp jų aišku mūsų įstabioji ikona Petras Gražulis, kuris springdamas kaip velnias ragino ir skatino riaušes. Per jį buvo paleista dar viena dujų porcija, nuo kurios vienas policininkas buvo išvežtas į ligoninę, o pasipiktinusių ir kraujo ištroškusių homofobų banda jau laužė apsauginę tvorą. Sakytum gražu, o dar kažkoks žurnalistas su akmeniu nuo jų gavo į galvą ir dainelė jau buvo sudainuota.

Bene vienas išradingiausių homofobų pasipriešinimų būdų buvo gumine valtimi perplaukti Nėrį ir patekti į saugomąją teritoriją su prieštaringais plakatais. Aišku, vandenyje jau buvo patruliuojanti policijų valtis, beplaukiantys tautos „Dariaus ir Girėnas“ „Mozės“ buvo gėdingai sugauti ir sulaikyti. Taigi daugiau niekas ir neišdegė. Na kur tau išdegs, kai eiseną saugo apie aštuoni šimtai policininkų, o viršum dar skraido ir sraigtasparnis, vos ne metų įvykis. Bet realiai pagalvojus, nesvarbu kiek žmogaus teisės kainuoja, nes visi yra žmonės ir lygių teisių skatinimas, priminimas ar reikalavimas buvo vertas tokių eitynių. Po eisenos buvo garsiai sakomos žymių politikų ir ne tik jų kalbos, kurie dalyvavo eitynėse. Ir tą akimirką aš pagalvojau, kad esu tame Nėries krante, toje pačioje gatvėje, jo šaligatvių plytelės lygiai tos pačios, kurios buvo 1989 metais nutiesus Baltijos kelią, 2010 kitapus Nėries vyksta taip pat vyksta taikinga šventė, laisvės ir sąjungos šventė. Gaila, kad Nėris turi skirti mus. Patys sau tampame priešais, bet tikiuosi, kad to nebebus bent jau vieną gražią dieną. Taigi gėjų eitynės vis dėlto įvyko. Na, o aš galiu tik pasidžiaugti, ne daug žmonių išties pritaria šitai akcijai, visi kažkodėl matė tik trūkumus, o užuot suradę argumentų pateisinimui visi ieško pabrėžti, ką blogo ir kokią sumaištį atneš visos šios eitynės.

Galiu tik apgailestauti, kad pats nedalyvavau pačioje eisenoje, mat, pasirodo, ten reikėjo registruotis iš anksto, bet nesvarbu, aš palaikau šias eitynes ir palaikysiu, nors jau, aišku, dėl tokių savo pažiūrų turėjau ir išpuolių, ir milijoną kartų privalėjau aiškintis, dėstyti savo požiūrį. Todėl drąsiai ir dar kartą galiu visiems pakartoti. Jeigu Jūs gėjų eitynes matote kaip viešą pasidemonstravimą, tada jūsų intelekto lygis – prikepęs keptuvėje, kadangi eitynės yra laisvo žmogaus saviraiška, teisių reikalavimas, priminimas, pasisakymas prieš diskriminaciją ir homofobiją. Man juokinga kai kiekvienas homofobas vis aiškina, kad Lietuva yra neva pakanti. Manote būtų visos tos riaušės, jei nebūtų homofobijos? Na, aišku, tai kyla iš didelės meilės! Ak, kad ir kaip ten bebūtų, kiekvienas žmogus turi teisę būti tokiu, kokia yra jo prigimtis. O jeigu prigimtis, kažkam atrodo „nenatūrali“ tai pagaliau laikas per šias eitynes ir susimąstyti, kodėl tu ją laikai nenatūralia. Ar užtenka argumentų tik tokių, kas buvo parašyta Biblijoje, nors pats dažniausiai tos Biblijos nė lapo nebūna perskaitęs, ar užtenka argumento, kad jie negali susilaukti vaikų? Manau ne. Eitynės buvo puiki proga permąstyti ir patestuoti save, pamatyti kitas galimybes, o ne dar labiau užsiciklinti, galbūt kai kam tai ir pasiteisino. Duok Dievuli, kad taip ir būtų.

Jūsų Maištinga Siela