Sveiki,
Prisimenu, kad blogas atlieka ir mano dienoraščio funkcijas. Dievaži, tai prisimenu vis dažniau ir dažniau. Rodos, galėčiau čia pripilti pilnus pranešimus, tik vis klausiu, kam to reikia, kam čia „draskytis“. Todėl patyliukais, vis įmetu vieną kitą pasisakymą ar mintelę „prigautą“ kasdienybėje.
Štai ir šiandien. Susinervinau. Pasaulis pastatytas ant konkurencingumo pamatų. Žiauru? Ir galvoju, kas bus toliau? Jau prieš kelerius metus, kai žmonės įsisąmonino, kad ant pakuotės rašomi „E“ tikrai nėra vitaminai, dabar maisto rinka sugalvojo paprasčiausiai, kad žmonės neieškotų „E“, rašyti pinu pavadinimu visas savo dervas, gliukozes ir rūgštis. Aišku, mes ne kvaili, ne kokios kiauros asilų šiknos, žinome, kokie gudrūs tie maisto tiekėjai! Nekenčiu „E“, nežinau, kažkaip visada pradėjau žiūrėti į tai, ką valgau, nebegaliu pakęsti, kai nebėra pasirinkimo ir tenka ryti maistą su konservantais. Kažkaip net skaniai nebesivalgo. O ką daryti?
Prieš šimtą metų buvo pagrindiniai konservantai: cukrus ir druska, kurie užmarinuoja maistą, kad šis laikytųsi. Šiam amžiuje jų turime šimtus. Atriekta pagal nustatytą normą, dedama maxsimumas neva, tačiau pavalgai vieną produktą, kitą ir suvoki, kad „E“ maksimumai renkasi ir jau gaunasi perteklius. O vaikams dozės neskiriamos mažesnės. Taigi gyvenam sveikam amžiuje! Tačiau dėl to ir maistas pigesnis. Kažkokia organizacija jau pranešė, kad iki 2020 metų maistas visame pasaulyje pabrangs 40 procentų, vadinasi, padaugės skurstančiųjų, padaugės ligų ir t.t. Siaubas ta maisto pramonė, nueini ir nežinai kurio šiandien nuodo bepasiimti. Gerai, kad jie dar skanūs, tik padariniai būna visokie išbėrimai, astmos, kepenų cirozės, vėžiai ir t.t. O juk prieš šimtmetį, duona buvo tokia sveika, kad amen Juzė, duona ne kokiam celofane, o tiesiog turguje po atviru dangumi pardavinėjama. Buvo pražuvo, ką čia ir bepriverksi.
Gerai, kad esame ne JAV, o Lietuvoje, čia bent jau turgūs populiarūs, sekmadieniais galima įsigyti mėsos, daržovių ne su kokiais pesticidais. Neįvertiname ką turime. Štai skaičiau Čekuolio straipsnį apie maisto racioną ir senėjimo problemą. Pasirodo ilgiausiai gyvena japonai, o gyvena dėl to, kad į skrandį deda daug žuvies ir žalumynų. Klimatas pas jų irgi normalus gan. Pažiūrėkim į Kiprą, idealios sąlygos, bet kipriečiai gyvena beveik 12 metų trumpiau, nevalgo salotų, žuvies Viduržemio jūroje beveik nėra, seniai išgaudyta. O štai Europoje ilgiausiai gyvena islandai, klimatas tai atšiaurus, bet jie valgo žuvį, o ir ekologinėm daržovėm neabejingi. Matome, kad ne tiek klimatas lemia sveikatą ir ilgaamžiškumą, bet tai, ką dedi į skrandį. Kol pirksime ir grūsime į save visokius „E“, tai žinote, ne tik nutuksim kaip begemotai, bet ir greitai dvėsime kaip skėriai.
Štai kodėl pasisakau totaliai už Žaliuosius ne tik gamtosaugininkus, bet ir maisto pramonės sergėtojus. Tik sveikas, natūralus maistas, o ne šūdas „E“ mus padarys sveikus ir laimingus.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą