Ate, ate, Benai...

Sveiki visi,

Šiandien labai nudžiugau, kad pagaliau katalikų galva popiežius Benediktas kažkelintasis – man neįdomu kelintasis, pagaliau pasitraukė iš „sosto“. Ir protingai padarė, nes man jis niekada nepatiko – nuo konklavos laikų, kai išėjo į balkoną pamojuoti, nors jo darbų ir veiklos niekada nesekiau – tiesa, o jų ar buvo? Tiek to, po Jono Pauliaus II – ojo, kuris man buvo tikrai pavyzdinis katalikų autoritetas, dabar katalikų dvasininkija, manding, kaip kokia NASA ar FTB, laidoja nesklandumus vardan geresnio gėrio ir dirbdama „vyrai juodomis sutanomis“ darbus, maskuoja savo darbuotojų negerus darbelius, rūpindamiesi ne tiek žmonėmis, bet kiek savo autoriteto išlaikymais bei įvaizdžiais (nekalbu apie visus). „Nu ką aš žinau...“ Šiaip tikiuosi, kad ateinantis popiežius įneš gerų vėjų ir nors šiek tiek praskaidrins katalikų dvasininkų hierarchijos sudrumstus vandenis, kurie senka greičiau nei naftos gręžiniai.

Kaip ten sakoma? Jau vėlu, todėl, ate, ate, Benediktai...

Jūsų Maištinga Siela