Sveiki, kinomanai,
„Kino pavasaris“ pernai pateikė japonų kino juostą „Norėčiau“ (I Wish)
(2011), tiesa, tąkart festivalis filmą pristatė kitu pavadinimu – „Stebuklas“. Filmas
mus nubloškia į japonų kasdienybę ir įprastinę vaikystę, būdingą azijiečiams. Nors
drama pasakoja apie dvi susikertančias tieses ir yra geometriškas (pvz.:
traukiniai, broliai, norai), tačiau turi ne vien matematinį išmatavimą ir
teoriją, bet ir daugybę šiltų vaikystės jausmų, kvapų bei troškimų. Filmas kuo
puikiausiai tinka šeimai, nes tai viena iš tų dramų, kurios veda į šviesą,
aplenkdamos brutalius siužetinius vingius.
Vaikai ryžtąsi kelionei, kur susikerta du traukiniai ir tą akimirką
susikuria ypatinga energija, kurios metu garsiai ištarus norą, viskas išsipildo.
Tikėdami, kad gali pakeisti save ir likimą, jie pabėga iš namų ir ieško naujos
galios. Tai paprasta vaikystės magija, kuria tikriausiai tikėjome kiekvienas,
todėl filmą nepaprastai smagu ir jauku žiūrėti, nes tai kaip kaip žolės lapai,
užspausti senoje knygoje, kuriuos randi bevartydamas, ir stebiesi, kaip jie čia
atsidūrė. Taip ir su šiuo filmu, kuris man pasirodė gražus, šiltas, mielas ir
kitomis prasmėmis prikraunantis smegenis teigiamų jonų.
Skaudi šeimos drama tampa tik dar vienu dideliu suartėjimu, o pagrindiniam
personažui vyresnėliui netgi nemenkas žingsnis į paauglystę, kada suvoki, jog
pasaulis sukasi ne visada taip, kaip nori, ir dėl to nebeverta kaltinti
nepalankaus vėjo. Nors filmas gan lėtas, netrumpas ir tik po 40 minučių
pajauti, kad prisirišai prie herojų ir nebenori paleisti tavęs aplankiusios
magiškos vaikystės. Aišku, filme rodosi ir rytų kultūra, japoniškas pasaulio
suvokimas, tačiau jis nėra jau toks nutolęs nuo mūsų pasaulio, kaip kartais
gali atrodyti, nes mus vienija tie patys troškimai, kurie nesikeičia nuo
neatmenamų laikų.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 7.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą