Sveiki,
Šįkart noriu pakomentuoti kino filmą „Sugrįžimas į Braidshedą“ (Brideshead
Revisited) (2008). Tai klasikinės knygos ekranizacija, kurią rasite išverstą
tuo pačiu pavadinimu ir į lietuvių kalbą. Genamas Matthew Goode puikaus ir
šarmingo pasirodymo filme „Stokeriai“ (2013), nutariau daugiau pasidairyti po
tamstos filmografiją ir atradau tikrai dėmesio vertų vaidmenų. Šis filmas yra
vienas iš tokių, kurią galėtume vadinti kostiumine drama, bet tai kartu įdomus,
keistas seksualumo šokis. Likus dešimtmečiui ar daugiau iki II Pasaulinio karo,
kai Britanijoje dar dominuoja „mėlynasis kraujas“ ir dideli šuoliai tarp luomų,
įsiplieskia jauno ir ambicingo dailininko jausmai aristokratų šeimai, kuri
gyvena Braidshede. Nuo homoerotikos, prie tikrosios ir vienintelės meilės, nuo
skurdo prie turtų, kol galiausiai viską sunaikina karas.
Vienas iš herojų sako: „norėčiau
grįžti į tas vietas, kur kažkada buvau laimingas ir ką nors užkasti, kad po
daugel metų, galėčiau sugrįžti ir viską patirti iš naujo.“ Taip, tai
gražus, nostalgiškas filmas, pasakojantis apie laiko tėkmę, troškimus, kurie
valdo žmones. Taip jau kartais nutinka, kad norai yra mūsų likimo vedliai. Šis filmas
išties man paliko gerą įspūdį. Jis stilingas, gražus, turi savyje dvasios,
aistros, šiek tiek beprotybės. Nors ir lėtai slenka veiksmas po veiksmo, tačiau
filmas jau nuo pat pradžių žada skoningas dvi valandas su puikiu operatoriaus
darbu, o per vis nuostabiausi čia yra aktoriai – kaip visada užtikrintai
pasirodo Emma Thompson, kuri įkūnija Dievo atsidavusią motiną, išties puikiai
atliktas vaidmuo. Puikus vyrukų duetas – talentingasis britas Ben Whishaw ir
jau mano pamėgtas Matthew Goode, suvaidina puikius homoseksualus, įtikinamai
aristokratiškai manieringus, tačiau tai tęsiasi tik pirmą filmo valandą,
antroji skirta jau seseriai (akr. Hayley Atwell), kuri nenoromis paveržia
brolio meilužį. Na, nežinau, aš vis nesiliauju žavėtis šiuo laikotarpiu. Nereikia
pamiršti, kad filmas labai britiškas, jis tiesiog trykšte trykšta šios šalies
tradicijomis ir etiketu, būdingu XX amžiaus pradžiai. Pritrenkiantis aktorių
kolektyvas nepaliks jūsų abejingo, kaip ir filmo dekoracijos, išties
režisierius pasistengė, kad aplinka trykšte trykštu to laikotarpio madomis ir
prabanga.
Nors filmas kartu apie yra apie kaltę ir kokią įtaka ji padaro žmonių
veiksmams, tačiau tik pabaigoje nušvinta visa juostos bambagystė – tai apie
nostalgiją, nugyventus laikus, išvoktą laiką, kada atsigręžęs norisi pasakyti,
kad buvau laimingas. Ir iš tikro, mes patys turime savo vietas, kada grįžtame
ir pažvelgiam į nugyventas dienas, kurių niekada nebepakartosi. Jeigu mėgstate
nostalgiją, tai šis filmas jums, o jei jos nekenčiate, tai šis filmas tiesiog
sutvertas, kad jį pažiūrėtumėte.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 64/100
IMDb: 6.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą