Sveiki,
kino mylėtojai,
Šiaip
ilgai laukiau kino juostos „Laiškai Liucijai“ (Letters to Sofija) (2013), kurį
režisavo Robert Mullan – apie tai, kodėl statyti apie Čiurlionį ėmėsi net ne
lietuvis, manau, reiktų kelti atskirą diskusiją, bet tikriausiai net abejonių
nekylą, jog Čiurlionis yra savo laikmetį pranokęs žmogus, kurio kūryba
vertinama pasauliniu mastu, todėl prie jo prisiliesti nori ir kiti. Filmas jau
kokį gerą pusmetį skandavo įvairius pasisakymus, – o nuomonių būta irgi
įvairių, tačiau daugelis visgi filmą gyrė...
Man
asmeniškai „Laiškai Sofijai“, pasakysiu tiesiai šviesiai, nesužavėjo, kaip
nesužavėjo Kastuko ir Zosės meilės istorija, kuri kino juostoje, bent man,
pasirodė gana sentimentali, vietomis persaldinta ir... Apskritai tai filmas net
ne apie genijų kūrėją, ko galbūt daugelis kino gurmanų iš pradžių ir norėjo.
Pats filmo pavadinimas net neturi aliuzijos į genijaus šerdį, tai filmas apie
santykius, meilę, bet ne apie meną, kūrybinę kančią ir malonumą, to meto
sudėtingas socialines menininko sąlygas ne tik kurti, bet ir išsilaikyti, ką be
visa ko patyrė Čiurlionis, bet filmas ne apie tai... Sofija, kaip filmo
personažas, yra lygiavertis su Čiurlioniu, o gal net vietomis ryškesnė. Režisieriui
pavyko užčiuopti dviejų devyniolikto ir dvidešimto amžiaus sandūrą, parinkti
kostiumus, bet jautėsi ir juostos skurdumas – vengta masinių scenų, kadrai arba
uždari arba rodomi stambiu planu, bent jau man, ne tam, kad parodytų aktorių
veidus ir jausmus, o kad retušuotų pakitusią Vilniaus urbanistinę aplinką. Filmas
ne apie genijų, bet apie jo meilę taip pat pasirodė pernelyg romantizuotas,
pernelyg atmiežta pasenusiu romantizmu, kai tuo tarpu Čiurlionis jau gyveno ir
mąstė kaip simbolistas. Aišku, esama ir teisingų taktų, yra keletas tikrai
puikių scenų, bet visumoje teko nusivilti. O jei atviriau ir nenorint nieko
įžeisti – nepajutau filmo energetikos, temperamento, tempo, nepajutau
išgyvenimo – jis buvo tik padrikas, vietomis pernelyg sentimentalus. Nė kiek
man nebuvo gaila, kai caro pakalikai prie bažnyčios nušovė žmogų – viskas užfiksuota
taip, lyg žiūrėčiau kažką bejausmio nufilmuota išmaniuoju ir įdėta į Youtube, nors čia tokia tragedija...
Patiko
man Sofijos vaidmens atlikėja Marija Korenkaitė – ji buvo įdomi, graži,
charakteringa, gležna ir kartu stipri kaip velnias, o štai Čiurlionio aktorius
Rokas Zubovas man pasirodė pernelyg vientisas, jo charakteris nekito, pernelyg
silpnai užfiksuota depresinis dailininko laikotarpis... Na, nežinau, kitiems
gal filmas ir patiks, bet man jis kaip prastokas sausas vynas – gerti galima,
bet ypatingom progom norisi kažko geresnio.
Mano įvertinimas: 6/10
IMDb: 7.5
Jūsų
Maištinga Siela
Vien tai, kad Rokas Zubovas ne tik genialus muzikas ir kompozitorius, bet ir pats tikriausias paties Mikalojaus Konstantino Čiurlionio anūkas - atperka viską. O Kastuko ir Zosės meilės istorija - autentiška ir jautri, netgi gal per intymi kino teatrui. Pasiskaitykite tikruosius jų laiškus:
AtsakytiPanaikintihttp://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LH00/Mikalojus_Konstantinas_%25C4%258Ciurlionis._Lai%25C5%25A1kai_Sofijai.LH6301.pdf
www.šaltiniai.info/files/literatura/LH00/Mikalojus_Konstantinas_Čiurlionis._Laiškai_Sofijai.LH6301.pdf
PanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
PanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
Panaikinti