Yuval Noah
Harari. „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ – Vilnius: Kitos knygos, 2016. –
416 p.
Sveiki, skaitytojai,
Viena labiausiai Lietuvoje pernai
aptarinėjamų knygų tapo Kitos knygos
leidyklos išleista Yuval Noah Harari
(g. 1976) mokslinė knyga Sapiens. Glausta žmonijos istorija (angl.
SAPIENS: A Brief History of Hamankind),
kurią leidykla jau spėjo perleisti kiek kitokiu viršeliu ir Vilniaus knygų
mugėje pristatys šios knygos tęsinį.
Paskaičius pirmuosius tris puslapius
nesunkiai galima įvardyti šios knygos sėkmės receptą – intelektualios įžvalgos
prieinamos masiniam skaitytojui – pramoginis sensacijos grįstas stilius
pateikia gražiai supresuotas žinias ir refleksiją į visiems patogią dokumentinės
mokslinės prozos suvyniotą popierėlį. Tai iš tikrųjų veikia ir nė kiek
nevargina! Kam alinti skaitytoją absoliučiai sausa faktografija, jeigu galima
visą žmonijos istoriją suspausti į 400 puslapių knygą?
Autorius pasirinko kelis
pasakojimo strategines pozicijas – chronologiškai apžvelgti homo sapiens žmogaus rūšies evoliuciją
nuo pat pirmųjų išlikusių šaltinių, netgi ne šaltinių, o veikiau archeologinių
radinių iki mūsų dienų. Iš esmės knyga primena įdomiąją dokumentiką, kuri
verčia aikčioti. Atgalinėje knygos viršelyje autoriaus įvardijamas kaip „akrobatas“
ir, tiesą sakant, su tuo sutikti neįmanoma. Jo pateikti pavyzdžiai kerta
istorinius pjūvius, suranda paradoksalių pavyzdžių, peršokančių įvairias žmogaus
vystymosi epochas, todėl tekstas be didesnės ir sudėtingesnės mokslinės
terminologijos „prieinamas“ išklaususiems vidurinės mokyklos kursą. Tiesą sakant,
knyga beveik kaip įdomiosios istorijos vadovėlis.
Nors daugelis dalykų
knygoje yra žinomi, ji vis tiek teikia intelektualų skaitymo malonumą dėl
autoriaus genėjimo konstruktyviai žvelgti į istoriją. Rasdamas įvairių sąsajų
tarp pirmykštes bendruomenės ir kapitalizmo, tarp imperializmo ir senovės
Egipto santvarkos, Y. N. Harari „sulopo“ ir užpildo konstruktyvumo principu
žmonijos priežasčių ir pasekmių istorines žinias – būtent to tikriausiai
trūksta mūsų mokyklose mokantis istorijos. Nieko nebus iš žmonijos, kuri
suskaidę istoriją į atskirus įvykius ir „iškalę“ datas išeis be jokio aiškaus
analitinio žvilgsnio į mūsų evoliuciją. Glausta
žmonijos istorija yra savarankiškas kursas, kurį gali skaityti net
dvyliktokas ar jau pagyvenęs žmogus, norėdamas tiesiog pasikrauto aiškesnio ir
konstruktyvesnio suvokimo apie tai, kas mes esame ir kokios priežastys formavo,
kad tokiais tapome.
Rašytojas Yuval Noah Harari.
Man kaip skaitytojui
svarbu, kad autorius atskyrė kai kuriuos mūsų visuomenėje įsigalėjusius mitus
apie tai, kas yra normalu, o kas nėra normalu. Jis atsiejo tai, kas duota
gamtos, o kas suformuota dualisnės kultūros sampratos – to dažnas vidutinis homo sapiens šiandien nesugeba atšlieti:
„Kultūra yra linkusi įrodinėti, kad
draudžia tai, kas nenatūralu. Tačiau biologiniu požiūriu tokio dalyko, kaip
nenatūralu, nėra. Natūralus yra absoliučiai visas galimybių spektras. Išties
nenatūrali – tai gamtos dėsniams priešinga – elgsena tiesiog neįmanoma, todėl
jos nereikia nė drausti. Jokia kultūra nesivargino vyrams gaminti organines
medžiagas fotosintezės būdu, moterims – bėgti greičiau, nei sklinda šviesa, ar
neigiamą krūvį turintiems elektronams traukti vienas kitą (p. 142)“ Iš
esmės tai tinka viskam, ką kartais prieštarauja mūsų įsitikinimai dėl rasės,
lytinės orientacijos ar lyčių standarto – tai kultūriniai parametrai, kuriuos
dažnai mes formuojame kaip biologinius.
Vieni įdomiausių skyrių
visgi buvo knygos pradžioje, kai autorius glaustai, bet išsamiai atskiria homo sapiens nuo kitų žmonių rūšių,
kadangi domėtis žmonėmis iki žemės ūkio revoliucijos neteko itin daug. Vėliau įvairių
revoliucijų pjūviais autorius apibendrina homo
sapiens protinę evoliuciją, tačiau didžiausia ir įdomiausia išvada yra ta,
kad homo sapiens išmoko per iliuzijos
ir įsivaizdavimo prizmę sau meluoti, pradedant Dievu ir baigiant bankininkyste –
visa tai yra melu grįstu teorija, bandant nusimesti priespaudą. Paprastais
industriniais pavyzdžiais autorius atskleidžia, kokio „nuostabaus“ melo aukos
yra mūsų dirbtina homo sapiens visuomenė
ir kad nežinojimas bei įsivaizdavimas tapo kone pagrindiniu varikliu, lėmusiu
tokį spartų per paskutiniuosius 500 metų homo
sapiens technologijų ir mokslo evoliuciją.
Aptardamas mokslo raidą
autorius net ir čia nepalieka konteksto, ypač politikos ir homo sapiens egocentrizmo, kuris smarkiai daro įtaką mokslo ir
išradimo raidai. Daugelis mokslinių straipsnių ir filmų jau kadaise išplėtojo
Y. N. Harari aprašomos žmonijos ateities pranašystes, ypač tą gerai daro
(anti)utopiniai romanai, tačiau akivaizdu, kad DNR mokslo evoliucija slenka
prie to, kad Sapiens taps nemirtingi. Čia autorius vėl neleidžia užmiršti, kad
visgi vis dar netgi tampantys dievais, esame smarkiai priklausomi nuo aplinkos
veiksnių, ypač Žemės planetos išteklių.
Sapiens.
Glausta žmonijos istorija labiausiai stebina gebėjimu demaskuoti
kai kada istoriniuose faktuose paklydusias esmines tiesas, pavyzdžiui, žmonijos
laimės ir pasitenkinimo problematiką. Demaskuoja ir etikos bei moralės
susiformavimo dvilypumą. Akivaizdu, kad po šios knygos viskas, ką homo sapiens turi šiandien, yra
kūrybingu melu sukurta sistema, kurioje esame be pasirinkimo. Nežinia, ar tai
teikia mums daugiau laimės, ar ne, tačiau tokios knygos, kurios palieka daugiau
etinių ir moralinių klausimų nei atsakymų ir yra vertos grieko.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą