Sveiki,
Visi dažniausiai vadovaujasi aistromis ir visuotine
pripažinta „tiesa“, nors patys neturime galimybės nei patikrinti, nei
įsitikinti, todėl dažnai pasiduodame raganų medžioklės efektui ir su velnišku
džiaugsmu stebime, kaip skyla atminimų lentelės, kaip dešimtmečius stovėję
paminklai nukeliami, o aikštės paverčiamos barų terasomis, kebabinėmis ar dar
kokia komercine veikla užsiimantys smulkieji verslautojai.
Lietuviškos grupės Briplan tikriausiai, kad
nereikia pristatyti. Jų albumas „Braškės“, pasirodęs 1998 metais tapo kelerius
metus itin populiarus ir reta radijo stotis, kuri negrojo tuometinio mega hito „Labas
rytas“. Pastarosios YouTubėje peržiūros jau beveik 2 milijonai, o tai rodo,
kad dainą paklauso nostalgijos apimti lietuvaičiai. Tuokart prisimenu, kaip per
TV laidą „Labas rytas“ (o gal „Ryto ratas“?), kai buvau dar, atrodo, visai
vaikas, klausydavausi ir ant lovos šokdavau pagal šią Biplanų dainą ir
ruošdavausi į mokyklą. Šiandien tikriausiai šioji daina nebūtų mano portale,
jeigu ne istorinis-politinis kontekstas, kuris labai dažnai sumalamas su kūryba.
Kaip ir Petras Cvirka, rodos, talentingas rašytojas, jo kūryba su jo politinė
skandalinga veikla. Sunku mums besuvokti asmenybę ir aplinkybes, kai vertiname
tik ant popieriaus sudėtus parašus ir galimai šantažu ir grasinimais publikuotus
politinius pasisakymus.
Anuomet 1998 metais Petro Cvirkos aikštėje nufilmuotas
vaizdo klipas „Labas rytas“ neatsitiktinai perteiktas taip, tarsi juos stebėtų
pats Petras Cvirka – paminklas nerodomas, paminklas tarsi stebi jaunus
išdykaujančius rokerius net nežinodamas, kad daugiau nei po kelių dešimtmečių
bus išvežtas į Grūto parką.
Aš nežinau, kaip vertinti Cvirkos paminklo nukėlimą,
tačiau man įtarimo kelia paskutinieji mūsų dešimt metų, kada staiga užsiplieskę
imame griauti paminklus, niekinti, protestuoti nelabai patikrinę faktų. Kai
buvo griaunamas paminklas, Vilniaus tyrinėtojas ir „Kitos knygos“ vyriausius
redaktorius Darius Pocevičius tarp džiūgaujančių pensininkų vienintelis laikė
plaką apie mankurtus (aliuzija į Čingizo Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai
diena“), sakydamas, kad tampame vergais be praeities, nes mankurtai dėl siaubingų
kankinimo netekdavo atminties, todėl juos buvo lengva valdyti, netgi priversti
žudyti savo tėvus ir seseris, nes juk jų nebepažįsti.
Atrodo, kad paskutiniuoju metu vyksta gėrio ir blogio
pagal diktuojamą primestą supratimą atskyrimas, ištrinant iš savo istorijos tam
tikrus abejotinus dalykus. Prisiminkime Žaliojo tilto skulptūrų likimą. Kas
dabar vietoj jų? Buvo bliūdai su gėlėmis, dabar protesto metalinių
strypų instaliacija... Tas pats ir su Lukiškių aikštės Vyčiu ir smėliuku...
Kažkas vyksta nesuprantamo ir tamsaus. Ar Cvirka buvo parsidavėlis žudikas ir
skundikas savo politiniam malonumui, ar jam buvo visa tai darant įremtas
atitinkamo kalibro šaunamasis ginklas? Kol žiūrime tik į skenuotus popiergalius
ir sprendžiame iš savojo laiko perspektyvos, tikriausiai turėtų griūti pusė sovietinio
pavaldo Vilniuje ir kitur. Įdomu, kodėl dar po plytgalį neišardėme viso carinio
laikotarpio paveldo, juk jų palikta architektūra taip pat iš mums primestos
brutalios politinės idėjos? Emocinis istorinis skaudulius, – labas rytas, štai
ir aš! – labiau slegia troškimas būti teisiam ir pasiųsti ką nors ant laužo
vardan... vardan... Blemba, ko? Tariamo istorinio teisingumo ar dėl to,
kad jau pamažu, – labas rytas, štai ir aš! – kad jau tampame mankurtais,
vergais be praeities.
Pasiklausykime Biplanų Cvirkos akimis.
Biplan – Labas rytas
Aš, aš negaliu surast tavęs,
Nes tu slepiesi naktyje.
Bet kartais randu tave ir rasoje, ir
lietuje,
Geriu, ir tavo skonis man aitrus.
La la la la...
Labas rytas, štai ir aš,
Aš vėl bandysiu būt kaip vakar,
Vėl bandysiu tau dainuot -
(2 kartus)
La la la la la la
La la la la la la
La la la la la la
La la la la la la
Aš, aš negaliu suprast tavęs, nes tu,
Nes tu slepiesi tarp gėlių.
Šalia, šalia aušros tarp gyvulių
Tirpsti jau nuo pirmųjų spindulių.
Aš, aš negaliu suprast tavęs, kodėl,
Kodėl tu stengiesi paslėpt žiedus toli,
Toli palikdama mintis,
Jog tu - pasaulis mano, paslaptis.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą