Sveiki,
Vakar, rugsėjo
vienuoliktą, sukako ne tik 21 metai, kai du lėktuvai JAV-ose rėžėsi į
dangoraižius, bet nuo šiol bus ir garsaus ispanų rašytojo Javier Marias (1951-2022)
mirties data. Rašytojas po dviejų mėnesių sunkios plaučių uždegimo ligos užgeso
ligoninėje ir ši žinia pasklido po visus žinomiausius ispanų dienraščius ir
naujienų portalus. Neaplenkė ir mūsų.
Lietuviškai, kiek man
žinoma, turime išverstus du romanus. Man itin patikusi visomis prasmėmis „Tokia
blyški širdis“ bei taip pat gerai vertinamas „Įsimylėjimai“. Kai kas jį laikė
geriausiu ispanų šiuolaikiniu rašytoju ir tam yra pagrindo.
Šiandien pateikiu šią
mėgėjiškai verstą citatą. Joje išryškėja kritiškas kai kurių klasikų vertinimas
ir šiuos žodžius (šiaip gyvenime daugeliu klausimu turėjęs gan kategorišką poziciją),
tikrai viešai galėjo pasakyti Javier Marias. Nesutikčiau, kad Šekspyrą įdomiau
skaityti nei Kafką, bet man įdomiausias yra Virginios Woolf romanų vertinimas,
nes, pvz., jos romanas „Į švyturį“ kažkiek netgi panašus į tyliai vystomos
istorijos giliamintę plepėjimą, kokį plėtoja ir pats J. Marias. Tai apgaulinga
pasakojimo technika, kai atrodo, jog nelabai kas vyksta, bet vyksta daug. Bet kokiu
atveju, J. Marias buvo labai išskirtinis ir kartą perskaitę jo romaną su niekuo
nebesumaišysite. Jis turėjo savitą ir unikalią plunksną.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą