Sveiki,
Šios citatos tikriausiai
nebūtų, jeigu nebūčiau aptikęs įrašo Monikos Bertašiūtės-Čiužienės facebooko
profilyje pasidalytu straipsniu, kuriame autorė kalbino puikų vertėją Laimantą
Jonušį apie 1986 metais pradėtą leidyklos „Vagos“ leisti knygų seriją „Pasaulinės
literatūros biblioteka“. Šių knygų apstu beveik kiekvienuose namuose, kuriuose
mokslo ir žodžio laisvės svarba buvo suprantamas dalykas. Kai kas tas knygas
rinko vien dėl to, kad pasistatytų gražiai savo sekcijoje. Apie tai daugiau
galite pasiskaityti pačiame interviu ČIA.
Visgi pats anuomet nuo
konteinerio šių knygų parsivilkau du didelius maišus. Visiškai neskaitytų,
galbūt (kaip įtariu) net nė karto neatverstų. Toje serijoje ir „Tuštybių mugė“,
ir antikinės komedijos ir tragedijos, beveik visa F. Kafkos kūryba, W.
Faulknerio, O. Wildo ir dar daug kitų autorių. Man tik žinote, kas įdomu šioje
citatoje? Knygos, kuri necenzūruota, troško beveik visi, ne tik kaip kūrinio,
bet kaip ir galimybę turėti tą laisvesnį, propagandos nesudrumstą žodį arti
savęs.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą