Vilnius: Užupio kavinė, Užupio g. 2, Užupio Respublika, nuotraukos, istorija

 

Sveiki,

 

Užupio kavinė, kuri Vilniuje pasitinka vos tik įvažiuoji ir įeini į Užupio Respubliką, yra tikriausiai viena iš tų legendinių vietų, be kurių neįsivaizduojamas pats Užupis ir jo fasadas prie srauniosios Vilnelės upės. Po tiltu įrengtos supynės tapo tiek vilniečių, tiek užsieniečių ir šiaip čionai besilankančių tautiečių mėgstama vieta. Apie Užupio kvartalą esu jau rašęs ne kartą ir kaskart man tai magiška menininkų ir hipsterių žemė. Aš taip pat mėgstu čia retsykiais apsilankyti, ypač, jeigu yra vietos šiltuoju metų sezonu prie pat upės, ant pastolių pastatytoje terasoje, kur sklinda įvairiomis kalbomis pokalbiai, o į Užupį vakarojant pamažu plūsta gaivi vėsa, kurią metą virš galvų tamsėjantys medžiai, gaivus upės vanduo. Tada apsvaigę po kelių bokalų alaus Užupio kavinėje ir pasisotinę užkandžių, einame gilyn į senamiestį ieškoti, kur galima tvankiomis vasaros naktimis naktinėti iki paryčių. Man Užupio kavinėje patinka net tas iš pirmo žvilgsnio baisus tualetas, pripeckiotas pačių įvairiausių inicialų, kurį galima skaityti kaip kokį sąmonės srauto žemėlapį... Tiesa, radau oficialiame Užupio kavinės puslapyje ir šios vietos atsiradimo istoriją, dalinuosi. Dalinuosi ir šiomis asmeninėmis nuotraukomis.

 

MAŽASIS MONMARTAS UŽUPYJE

 

Užupio kavinė, esanti ant Vilnelės kranto, jau seniai tapo daugelio miesto menininkų idėjų generavimo ir realizavimo vieta, dažnai vadinama "antraisiais namais".

 

Pastatas, kur įsikūrusi kavinė, įdomus savo istorine ir architektūrine charakteristika. Pirmosios žinios apie šioje vietoje stovėjusius mūrinius namus yra iš XVIII a. vidurio.

 

1748 m.  daug mažesnis pastatas priklausė auksakaliui SNITKAI ir sudegė per didijį gaisrą 1776m. Atstatytas jis kartą nukentėjo T.Kosčiuškos sukilimo metu 1794m.

 

Kepėjas HEYDAS pastatą nupirko 1796 m., ir jo vardu buvo pavadintas skersgatvis šalia namo. Kepėjas namus perstatė ir čia jau stovėjo du korpusai, sujungti tvora, galu į Užupio gatvę. Taip atsirado unikalus vidinis kiemelis. 1853 m. namą iš varžytinių nupirko pirklys S.FINAS. Tuo metu prie skersgatvio įrengė medinę daržinę, kur pardavinėjo mėsą, malkas, medieną.

 

Po II-ojo pasaulinio karo pastatas priklausė"Dailės" kombinatui, jam išsikėlus, įrengtos dailininkų dirbtuvės ir butai.

 

Ne tik pats pastatas, bet ir jo gyventojai įsilieję į Vilniaus istoriją. Vilnelės upė nuo pat Vilniaus miesto įsikūrimo įsijungė į jo gynybinę sistemą ir ūkinį gyvenimą.

 

Vilnelė buvo pagrindinis energijos šaltinis miestui, jos krintantis vanduo buvo varomoji jėga visoms didžiausioms miesto įmonėms - malūnams. XIX a. viduryje upėje buvo įrengtos viešos maudyklos.

 

Metalinis Užupio tiltas pastatytas 1881-1901 metais.

 

1994 m. čia įsikūrė Užupio kavinė.

 

2002 m. krantinę šalia kavinės papuošė skulptoriaus R. Vilčiausko  garsioji "Užupio undinė".

Užupio kavinė iš lauko terasos pusės. Pro voratinklį matosi Užupio undinėlė ir ukrainiečiams skirta fotografijų paroda po atviru dangumi.

Užupio kavinė iš senamiesčio pusės.

Užupio tiltas, o po juo įrengtos sūpynės, vyrukas skaito knygą, matosi ir Užupio kavinės terasa. 

Viduje rasite inicialais "išpuoštas" tualeto sienas ir duris.

 

Jūsų Maištinga Siela