2024 m. birželio 13 d., ketvirtadienis

Filmas: "Bėdų sukėlėjas" / "Problemista"

 

Sveiki,

Būna, kada režisieriai atsisako sunkaus draminio tono kalbėti ypač aktualiomis ir skausmingomis socialinėmis temomis, todėl vieni randa būda iš skaudulių parodijuodami pasišaipyti, o dar kiti, kaip režisierius Julio Torres, modifikuoja tikrovę ir kuria fantasmagorišką pasakų ir psichodelinių spalvų pritirštintą pasakojimą apie jauną imigrantą iš Lotynų Amerikos (Salvadoro) į JAV filme „Bėdų sukėlėjas“ (angl. Problemista) (2023). Įdomu tai, kad pats režisierius yra ir pagrindinio vaidmens atlikėjas, pastarasis iš tikrųjų yra kilęs iš Salvadoro ir nuėjęs nelengvą kelią Amerikoje, kol gavo pripažinimą kino industrijoje, todėl iš dalies savo ir artimųjų patirtis perteikia komedijoje, nes, kaip žinia, JAV visuomenei Lotynų Amerikos imigrantai neretai yra tie, kurie sukelia problemas.

Priešingai nei filmo pavadinimas, atrodo, kad pagrindinis veikėjas Alejandro kaip tik padeda amerikiečiams spręsti jų problemas. Vedinas keistos svajonės tapti žaislų dizaineriu, jis pirmiausia susiduria su sudėtingais darbais, pradedant nuo ateičiai sušaldytų amerikiečių kompanijos prižiūrėtojo iki valytojo-prostituto. Visgi Alejandrui pasiseka, nes jis iš dalies įsidarbina menininkės Elizabetos padėjėju, kurią suvaidina puikioji Tilda Swinton. Visgi Elizabeta yra šaržuotas personažas, kaip ir visi šiame filme, bet pasižymi itin erzinančiomis, nebrandžiomis ir manipuliatyviomis savybėmis, kurios tampa vienu pagrindiniu šio filmo komedijos elementu.

Nors Alejandro problemos sudėtingos ir jo laikas senka iki deportacijos, jis visomis išgalėmis kaip pasakų riteris stengiasi nugalėti hidrą ir įsitvirtinti šiurkščiame ir neteisingame pasaulyje. Nekalbėsiu daug apie siužetą, jis pakankamai suprantamas, jeigu nutrinsime tą grimą ir pasakojimo fantastines formas. Visgi būtent dėl šių akcentų, formų ir pasakojimo būdų filmas ir yra įdomus, tai savitas humoras, savitas protestas, gyvenimo filosofija, primenanti dokichotizmą. Jeigu reiktų rasti analogiškų raiškos prasme filmų, pirmiausia į galvą šauna amerikiečių režisierius Spike Jonze, sukūręs tokius beprotiško stiliaus filmus kaip „Būti Džonu Malkovičiumi“ (1999), „Ji“ (2013), „Adaptacija“ (2002). Taip pat  Richard Ayoade „Aš – Oliveris Teitas“ (2010) bei Michel Gondry darbai „Gėlėti sapnai“ (2013), „Jausmų galia“ (2004), „Miego mokslas“ (2006). Jeigu šie filmai ką nors Jums sako, drįsčiau parekomenduoti ir „Bėdų sukėlėją“, nes tam tikrų viražų režisierius pasitelkia, pavyzdžiui, absurdo fantaziją, juodąjį humorą, paradoksaliai dekonstruojančią tikrovę, išryškinančią karnavališką veikėjo grūmimąsi su absurdišku pasauliu.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 6.8

 


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą