Karalienė Luizė: Luizės gimnazija – Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centras (istorija)

Sveiki,

 

Prūsijos karalienė Luizė yra viena ryškiausių ir labiausiai mylimų asmenybių Klaipėdos istorijoje, kurios buvimas šiame mieste XIX a. pradžioje pavertė jį laikinąja Prūsijos sostine. 1807–1808 metais, bėgdama nuo Napoleono armijos, karališkoji šeima rado prieglobstį tuometiniame Memelyje, kuris tapo paskutine neokupuota karalystės dalimi. Luizė į miestą atvyko pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis – spaudžiant dideliam šalčiui, serganti ir išsekusi po ilgos kelionės per Kuršių neriją, tačiau jos pasirodymas vietos gyventojams suteikė vilties ir sustiprino jų lojalumą monarchijai.

 

Klaipėdoje karalienė su šeima apsistojo nedideliame, bet jaukiame pirklių Consentių name, dabartinėje Danės gatvėje, kur įsikūrė kukli rezidencija. Nors miestas buvo provincijos uostas, Luizės dėka čia užvirė aktyvus diplomatinis ir politinis gyvenimas, nes būtent Klaipėdoje buvo priimami valstybei svarbūs sprendimai. Karalienė aktyviai domėjosi politika ir drąsino savo vyrą Frydrichą Vilhelmą III ryžtis būtinoms reformoms, kurios vėliau padėjo Prūsijai atsitiesti, o jos namai tapo pagrindiniu diskusijų ir susitikimų centru.

 

Vienas įsimintiniausių Luizės veiklos akcentų Klaipėdoje buvo jos asmeninis įsitraukimas į diplomatiją, siekiant sušvelninti Prūsijai gresiančias griežtas Tilžės taikos sąlygas. 1807 m. liepą ji iš Klaipėdos išvyko į Tilžę susitikti su pačiu Napoleonu Bonapartu, tikėdamasi savo iškalba ir žavesiu išsaugoti karalystės žemes. Nors Prancūzijos imperatorius vėliau prisipažino buvęs sužavėtas Luizės ryžto ir dvasios stiprybės, politinių nuolaidų ji beveik neišsiderėjo, tačiau šis poelgis ją pavertė tikra tautos heroje ir pasiaukojimo simboliu.

 

Gyvendama Klaipėdoje karalienė Luizė neapsiribojo vien aukštąja politika – ji daug laiko skyrė labdarai ir bendravimui su vietos bendruomene. Ji dažnai lankėsi bažnyčiose, mokyklose, domėjosi vargšų padėtimi ir asmeniškai rūpinosi sužeistais kariais, kurie po mūšių plūdo į miestą. Jos paprastumas ir nuoširdus rūpestis paprastais žmonėmis pelnė jai „šventosios karalienės“ vardą, o klaipėdiečiai ją pamilo taip stipriai, kad jos buvimas mieste iki šiol laikomas vienu šviesiausių laikotarpių uostamiesčio metraščiuose.

 

Karalienė Luizė Klaipėdos apylinkėse rado ir ramybės kampelį – ji itin pamėgo pasivaikščiojimus Tauralaukio dvare bei Danės upės pakrantėmis. Pasakojama, kad po vienu iš Tauralaukio ąžuolų karališkoji šeima mėgdavo gerti arbatą ir džiaugtis trumpomis ramybės akimirkomis toli nuo karo baisumų. Šios išvykos į gamtą jai padėjo ištverti tamsų laukimo periodą, o vėliau šios vietos tapo klaipėdiečių traukos objektais, primenančiais karalienės meilę šiam kraštui ir jo gamtai.

 

Luizės buvimas Klaipėdoje paliko gilų kultūrinį ir istorinį pėdsaką, kuris jaučiamas net praėjus dviem šimtmečiams. Būtent čia buvo pasirašytas garsusis spalio ediktas, panaikinęs baudžiavą Prūsijoje, tad Klaipėda tapo esminių laisvės permainų liudininke. Šiandien mieste karalienę primena jos vardu pavadinta gatvė, paminkliniai ženklai ir legendos apie jos taurumą, o pati Luizė išlieka jungiamąja grandimi tarp Klaipėdos ir didžiosios Europos istorijos, simbolizuojanti moterišką drąsą ir dvasinę pergalę prieš brutalią jėgą.

 

Karalienės Luizos jaunimo centras

 

Puodžių gatvėje esantis pastatas, kuriame dabar įsikūręs Karalienės Luizės jaunimo centras, yra vienas puošniausių ir architektūriškai vertingiausių Klaipėdos statinių. Šis istorizmo stiliaus pastatas buvo pastatytas 1891 metais specialiai miesto mokyklai, kuri dar 1811 metais, pagerbiant prieš metus mirusią Prūsijos karalienę, buvo pavadinta Luizės vardu. Nors pati karalienė šiame pastate lankytis negalėjo, jis buvo sumanytas kaip gyvas paminklas jos atminimui ir nuopelnams švietimui, mat būtent gyvendama Klaipėdoje Luizė itin domėjosi pedagogikos reformomis ir rėmė naujas mokymo metodikas.

 

Istoriškai šis pastatas buvo žinomas kaip Karalienės Luizės gimnazija (vok. Königin-Luise-Gymnasium), skirta mergaičių lavinimui. Tai buvo viena prestižiškiausių ugdymo įstaigų Rytų Prūsijoje, kurioje mokinės gavo aukšto lygio išsilavinimą, orientuotą į humanitarinius mokslus, kalbas ir menus. Pastato fasadą iki šiol puošia dekoratyvūs elementai, primenantys apie karališkąją globą, o pati įstaiga tapo uostamiesčio intelektualinio gyvenimo židiniu, ugdžiusiu ne vieną žinomą Klaipėdos krašto asmenybę.

 

Po Antrojo pasaulinio karo pastato paskirtis kiek pasikeitė, tačiau išliko susijusi su švietimu ir vaikų laisvalaikiu. Sovietmečiu čia veiklą vykdė Moksleivių rūmai, kurie tapo pagrindine vieta, kurioje vaikai po pamokų lankė įvairiausius būrelius. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 metais įstaigai buvo sugrąžintas karalienės Luizės vardas, taip atkuriant istorinį teisingumą ir pabrėžiant pastato sąsają su didinga Prūsijos praeitimi bei karalienės puoselėtomis vertybėmis.

 

Šiandien Karalienės Luizės jaunimo centras yra moderni neformaliojo švietimo įstaiga, po savo skliautais suburianti šimtus kūrybingų vaikų ir jaunuolių. Čia veikia muzikos, šokio, dailės, teatro ir kitos meno studijos, kuriose ugdomi jaunieji talentai. Pastatas išlieka ne tik svarbiu architektūriniu paminklu Puodžių gatvėje, bet ir gyva kultūrine erdve, kurioje istorinis Luizės palikimas susipina su šiuolaikine kūryba, o karališka dvasia įkvepia naujas klaipėdiečių kartas siekti saviraiškos laisvės.

 

Maištinga Siela