Knyga "Koranas" القرآن - literatūrinis prasmių vertimas

 Sveiki,

„Koranas“ – svarbiausia islamo išpažinėjų knyga, kuri tapo šiemet mano pačiu netikėčiausiu šių metų pirkiniu iš knygų pasaulio. Pamačiau ir negalėjau atsispirti, nors nesu islamistas ir ne itin domiuosi šia religija, kurią paskutiniu metu sunku atskirti nuo politinių agresijos apraiškų, tačiau „Koranas“ lieka ne vien tik šventa knyga, bet kartu ir literatūra.

Romo Jakubauskio ir Sigitos Gedos vertimas kažkada užplieskęs aistras dėl pirmojo vertimo, šįkart, kaip suprantu, su kiek pakoreguotu vertimu, kuriam žalią šviesą įjungė Lietuvos musulmonų suitų centras, duodamas leidimą išleisti naują „Korano“ tiražą. Ir jis nuostabaus estetinio grožio leidimas!

Jūsų Maištinga Siela

Knyga Jelena Blavatskaja (Елена Петровна Блаватская) "Slaptoji doktrina. Kosmogenezė"

Sveiki,

Sunku patikėti, kad lietuviškai turime išsivertę Jelenos Blavatskajos (kai kur verčiama kaip Helena Blavatskaja) knygą „Slaptoji doktrina. Kosmogenezė“, kuri pirmąkart išleista 1888 metais. J. Blavatskaja yra teosofijos pradininkė, viena pirmųjų, keliavusi po pasaulį ir sujungusi į vieną religiją, filosofiją ir mokslą. Iš dalies jos knyga daugiau nei prieš šimtmetį lyg ir priklausytų ezoterinei literatūrai, kitą vertus, daugelis sako, kad tai begalinis žinių šaltinis. Šiandien, kai visi raštai lengvai prieinami, tikriausiai daugelis renkasi lengvą literatūrą, tačiau negalėjau neįsigyti šios knygos. Bandysiu kada nors skaityti.

Pirmąkart apie Jeleną Blavatskają išgirdau, o tiksliau perskaičiau, skaitydamas Jurgos Ivanauskaitės „Tibeto mandalą“, kurioje retkarčiais užsimenama apie Blavatskają, tačiau tuokart nieko lietuviškai neradau ir šioji pavardė užkrito atmintin, kol „Obuolio“ leidykla nepateikė staigmenos. Iš rusų kalbos pirmąjį didžiulį tomą vertė Antanas Stungurys. Įvadą parašė Augustina Rugilė Vilkišė. Ką gi, nusimato geras skaitymas, kai tik šioji knyga mane pašauks.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga "Didysis Šekspyras" (William Shakespeare). Svarbiausios dramos, tragedijos ir komedijos

Sveiki,

Taip, pagaliau ir mano bibliotekoje atsirado šis puikios išvaizdos leidinys. „Didysis Šekspyras. Svarbiausios dramos, tragedijos ir komedijos“. Didžiulis estetiškai išleistas leidinys apima tokius Šekspyro kūrinius kaip „Romeo ir Džuljeta“, „Hamletas“, Makbetas“, „Antonijus ir Kleopatra“, „Otelas“, „Karalius Lyras“, „Ričardas III“, „Vindzoro šmaikštuolės“, „Julijus Cezaris“ ir „Koriolanas“. Visus juos išvertė Aleksys Churginas, na, o įžanginį knygos žodį apie Šekspyro įtaką, jo kūrybą ir gyvenimą straipsnį „Shakespeare‘as interneto epochoje“ parašė Gediminas Jankauskas.

Toli gražu ne visas dar Šekspyras prieinamas lietuvių kalba. Nors visai neseniai šias spragas bandė užpildyti vertėjas Saulius Repečka, išvertęs „Klaidų komedija“ bei „Troilas ir Kresida“. Ką gi. abu šiuos leidinius kaip knygofilas turiu savo bibliotekoje.

Jūsų Maištinga Siela

Gailė Garnelytė "Ramybės diena" (apsakymas publikuotas žurnale "Metai", 2018 Nr. 7)

Sveiki,

Netikėtai perskaičiau „Metuose“ publikuotą Gailės Garnelytės (g. 1987) apsakymą „Ramybės diena“. Tiesą sakant, apie G. Garnelytę niekada nieko nebuvau girdėjęs. Trumpame pristatyme, sakoma, kad ji baigė lietuvių kalbą ir kino dramaturgiją, rengia kūrybinio rašymo kursus.

Perskaitęs „Ramybės dieną“, pamaniau, kad G. Garnelytė galėtų išleisti vykusių apsakymų rinkinį. Tekste pasakojimo personažą pasirinko Bertą (Bertoldo trumpinys) vyriškosios lyties, kuris praeityje turėjęs sunkumų, jau ilgą laiką gyvena intensyvų kūrybinį gyvenimą, bet nori pasiskirti sau ramią dieną, per kurią galėtų medituoti, atlikti ritualus. Jau nuo pat pradžių aiškus pasakojimo kodas, kuris primena F. Kafkos „Proceso“ absurdo kodą. Juo labiau Bertas trokšta ramybės, tuo labiau lemta tai ramybei drumstis – mamos skambutis, pagalba tetai, rūpesčiai dėl šuns ir kt. Iš esmės tai yra lekiančio, laiko nerandančio ir kasdienybės darbams besiaukojančio dažno šiuolaikinio žmogaus problema. Ramybės ir dvasinio augimo troškimas dažnai būna užgriozdintas nuolat atliekamų darbų gausa, kad galėtum apmokėti sąskaitas ir kaip nors išgyventi. Apsakymas iš dalies kritikuoja tokią nesveiką prievolėmis ir vergovine santvarka grįstą gyvenimo būdą.

Kitą vertus pasakojimo ritme „prasimuša“ Berto praeitis – alkoholiko mergišiaus gyvenimo ritmas, kuriam senasis Bertas pavydi. Negavęs ramybės dozės ir pamatęs, kaip gyvena jo konkurentas, jis desperatiškai neria į anų laikų girtuoklystę, bet ir čia, kaip ir buvo galima tikėtis, jį persekioja nesėkmė. Dėl šuns jis neįleidžiamas į barą, tada eina pirkti alkoholio ir nesveiko maisto į parduotuvę. Atrodo, tuoj tuoj veikėjas pasiduos silpnybei, sąmonės užtemimui, kurį autorė labai gerai psichologiškai grindžia pasidavimui, tačiau finalinė Berto pabėgimo ir juoko scena iš tikrųjų užbaigia apsakymą skaidriai ir netikėtai. Ramybės dienos vos netapo beprotiško nuopuolio diena.

Apsakyme sukurta priartėjimo prie destrukcijos intriga, tačiau viską vainikuoja nepasidavimas. Štai kur yra būdas nustebinti skaitytoją. Sekant jau žinomą pasakojimo ritmą, galima už įvykių vingio tikėtis paties blogiausio – ramybės troškimas sunaikina dvasinio augimo troškusį Bertą. Bet ne, priartėjimas prie destrukcijos tampa dvasiniu gyvenimo išbandymu, kurį Bertas, padedamas savo angelo sargo šuns Barto, išlaiko, ir priešingai nei F. Kafkos „Procese“, šis apsakymas palieka skaidrias ir pozityvias mintis tarsi būtų, žargonu tariant, linksma istorija apie susifeilinimą, menkniekį, iš kurio galima pasijuokti. Bet kartu tai istorija apie, koks gali būti galingas impulsas ir perspėjimas, kad už to juoko ir pabėgimo nuo policininko, visgi buvo grėsmingas nuopuolis ir jis visada yra ir bus, kol kaip detonatoriaus laikrodukas tiksės Berto širdis.

Sveikinu autorę su geru apsakymu. Ir visiems linkiu ramybės dienų ne vien tik išbandymų.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano pusbrolis Vinis" / "My Cousin Vinny"

Sveiki,

Filmas „Mano pusbrolis Vinis“ (angl. My Cousin Vinny) (1992) viena senesnių ir matomai gerai tiek žiūrovų, tiek kino kritikų įvertinta komedija. Tikriausiai filmas labiausiai žinomas dėl aktorės Marisos Tomei, kuri už automobilių žinovės vaidmenį pelnė „Oskarą“ kaip geriausia antraplanė aktorė.

Filmas „kabina“ nuo pat pirmųjų scenų, kai du jauni mulkiai pavagia skardinę iš parduotuvės ir įsivelia į keistą kuriozinę apklausą dėl žmogžudystės policijos nuovadoje. Iš esmės visas pradžios filmo komizmas yra absurdiškas nesusikalbėjimas ir apgailėtinas policijos darbas, neužduodant tiesioginių ir gerai suformuluotą apklausos kausimų. Aišku, kai atvyksta pusbrolis Vinis, paskutinis liurbis su žavia mergina, kurie apsistoja prie geležinkelio, darosi viskas aišku. Apskritai visa Vinio povyza, ištarti žodžiai ir taip, kaip jis rengiasi, rėkte rėkia, kad jis yra vienas didžiulis nesusipratimas. Bet nebūtų komedija teisinga komedija, jeigu ir tokiems kaip Vinis kartais nepasisektų. Kaip jau galima numanyti, jis bylą vis tiek laimės, tik kokiais būdais jis padarys ir ką pasiūlys filmo scenaristai, belieka tik mėgautis. Priešingai nei būtų galima tikėtis, visgi filmas įtraukia į savo komizmą, netgi pavadinčiau filmą su kibirkštėle, dėl ko, žinoma, filmas nepavaldus laikui, todėl tokia komedijos klasika  iš esmės yra nesenstanti.

Dabar galiu pasakyti, jeigu reiktų kokios nors visiems prieinamos, bet neprastos amerikietiškos komedijos, tikriausiai rekomenduočiau visgi pažiūrėti „Mano pusbrolis Vinis“. Nežinau, kaip kitiems, bet jaučiu 90-ųjų pradžios dešimtmečiui šiokius tokius sentimentus, savotišką vaikystės nostalgiją, nors toji realybė ir amerikietiška, bet tai visgi neatgaminama, nors paskutiniu metu šiuolaikinis kinas ir bando rekonstruoti to dešimtmečio, prieš didįjį technologijų sprogimą, dvasią. Šis filmas dar kartą nuostabiai priminė tas gatveles, automobilius, aprangą, šukuosenas ir suprantu, kad su tokio vaizdo kinu esu užaugęs.

Ir iš tikrųjų gera komedija, rekomenduotina ne tik plačiajai rinkai, bet ir gurmanams.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Žurnalas, literatūrinis mėnraštis "Metai": senasis dizainas prieš naująjį

Sveiki,

Paskutiniu metu paskaitau mėnraštį „Metai“, kadangi jis man tampa kaip savotišku literatūros pranašu tiek vertimuose, tiek lietuvių grožinės literatūros leidyboje. Visgi „Metai“ nuo šiais metais pakeitė jau ne vieną dešimtmetį trukusį leidybinę išvaizdą. Berods pirmą kartą išgirdau apie būsimą atsinaujinimą iš Andriaus Jakučiūno. Labai apsidžiaugiau, nes „Metams“ šio etapo tikrai reikėjo, juolab, kad ir „Nemunas“ padarė ryžtingą ir itin kardinalų pasikeitimą, mano galva, ypač skoningą ir įdomų. Matyt, panašiai to tikėjausi ir iš „Metų“.

Žinoma, nesitikėjau, kad bus pilnas estetiškų iliustracijų, visgi leidinys orientuotas į pačią literatūrą, tačiau įvykęs pokytis manęs asmeniškai netenkina. Lyginant netgi su senuoju dizainu, šiandieninis kai kuriais aspektais netgi pralaimi. Suprantu, kad tas atsinaujinimas labiau susijęs su kaštais, nei su noru eiti į XIX amžių, na, ir tikriausiai su „Metų“ tradicijų palaikymu.

Visų pirma pasikeitė viršelis. Mano akimis, į prastąją pusę. Iš slidaus ir kokybiško, ilgaamžio pereita prie paprasto popierinio, dažnas egzempliorius jau dėl to prekyboje būna numurzintas, nepatvarus ir lengviau sulankstomas. Visgi išlaikytas dvispalvis variantas, tas pats užrašo šriftas ir pakoreguota tik pavardžių pateiktis.

Ne ką didesni pokyčiai ir viduje, nors jie ir pastebimi. Gerai, tas dešiniajame kampe užrašas „Metai“ –veikia dinamiškai, tačiau paraštės man asmeniškai priimtinesnės senojo leidimo. Atsirado nespalvotų per visą puslapį fotografijų, kurios iš esmės pagyvino numerį, bet mano supratimu, tikrasis atsinaujinimas visgi neįvyko, nes kai kas suprastėjo, kai kas pagerėjo.

Tikriausiai ir nereikia kaltinti atsinaujinimo neryžtingumu, nes „Metai“ niekada ir nėjo į komercinę rinką. Viso labo 1000 egzempliorių pasklidęs po Lietuvą visgi liko tik tarp jau išaugintų ištikimų skaitytojų ir kažin, ar bepritrauks kokiais komerciniais triukais, nors gal aš ir klystu, nes „Nemunui“ gi pavyko pritraukti daugelį kitų meno šakų skaitytojų, bet „Nemunas“ yra ne vien literatūrinio pasaulio leidinys.

Norėčiau sveikinti „Metus“ su atsinaujinimu, bet nesveikinu. Palauksiu dar keletą dešimtmečių, jeigu gyvuos ir kardinaliai pasikeis, tada ir paspausiu like.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Aretha Franklin - "I Say A Little Prayer" [lyrics / žodžiai] (cover Dionne Warwick)

Sveiki,

Taigi, mielieji, nuostabioji ir puikioji, legendinė atlikėja Aretha Franklin, sulaukusi 76 metų galiausiai mus paliko po alinančios kovos su vėžiu. Per savo svaiginančią karjerą įrašiusi net 43 solo albumus ir pelniusi net 20 „Grammy“ statulėlių (tai trečias pasiekimas pagal Grammy istoriją) ji tapo soul muzikos stiliaus ikona. Lietuviams, mano akimis, menkam kam artima jos muzika, gal veikiau žinoma kaip tokia black muzikos atlikėja, tačiau jos gerbėjų Marijos žemėje tikriausiai vienetai.

Kaip ir Dream Girls, kaip Etta James, kaip Nina Simone ir kitos to laikotarpio atlikėjos buvo fantastiška atlikėjų juodaodžių karta, išaugusi iš nelygybės, todėl jų dainos tekstai ir jautrumas atlikime buvo išties stulbinantis ir nekomercinis. Šiandien noriu, kad pasiklausytumėt vieną iš populiaresnių Arethos atliekamų dainų „I Say a Little Prayer“, kurią atlikėja įrašė 1968 metais ir beregint užkariavo klausytojų širdis.

Iš tikrųjų šis hitas pirmą kartą pasirodė 1967 metais ir jo įrašą 1966 metais atliko atlikėja Dionne Warwick ir tik po metų ją perdainavo Aretha. Iš pradžių daina, įkvėpta dainų autoriaus apie Vietnamo karą, Arethai lyg ir nieko naujo nežadėjo, bet jos versija kur kas dinamiškesnė ir įrašas buvo skirtas Liepos 4 dienos progai, vėliau kaip medžiaga įėjo į Arethos albumą ir daina tapo beregint labai populiari. Šiandien siūlau pasiklausyti Arethos ir Dionnes versijas.

Aretha Franklin versija:

Dionne Warwick versija:

Žodžiai / Lyrics

"I Say A Little Prayer"

The moment I wake up
Before I put on my makeup
I say a little prayer for you
While combing my hair now
And wondering what dress to wear now
I say a little prayer for you

Forever and ever, you'll stay in my heart
And I will love you
Forever and ever, we never will part
Oh, how I love you
Together, forever, that's how it must be
To live without you
Would only mean heartbreak for me

I run for the bus, dear
While riding I think of us, dear
I say a little prayer for you
At work I just take time
And all through my coffee break time
I say a little prayer for you

Forever and ever, you'll stay in my heart
And I will love you
Forever and ever we never will part
Oh, how I'll love you
Together, forever, that's how it must be
To live without you
Would only mean heartbreak for me

I say a little prayer for you
I say a little prayer for you

My darling, believe me
(Believe me)
For me there is no one but you
Please love me too
(Answer my prayer)
And I'm in love with you
(Answer my prayer)
Answer my prayer now, babe
(Answer my prayer)

Forever and ever, you'll stay in my heart
And I will love you
Forever and ever we never will part
Oh, how I'll love you
Together, forever, that's how it must be
To live without you
Would only mean heartbreak for me

Jūsų Maištinga Siela