Šios dienos daina: Duncan Laurence - Arcade [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Vakar, kaip liaudis sako, netyčia „užsikabliavau“ už šios dainos ir klausiausi gal kokius šešis kartus iš eilės visokiausių versijų. Tai šių metų Eurovizijos nugalėtojo Duncan Laurence daina „Arcade“. Man asmeniškai šioji daina patinka dėl savo lyrizmo, dėl chorinio aido, savotiškos arkadinės antikinės didybės, kuri iš esmės įprasmina dainos tekstą. Pačiam atlikėjui ši daina gana asmeniška daina, kadangi ji apie pasibaigusius meilės santykius. Nors pats vaikinas šiuo metu turi partnerį, tačiau „Arcade“, manau, belytiška daina, kuri kiekvienam iš mūsų bus gana asmeniška savaip.

Daina atnešė Nyderlandams „Eurovizijos“ pergalę ir manau, kad šioji pergalė gana pelnyta, nes ne visada pavyksta gražioms ir jautrioms dainoms nugalėti, manding, šioji daina savo stilistika kažkiek asocijuojasi su prieš ketverius metus laimėjusia švedo daina apie vidinius demonus. Daina vis dar kai kur tebėra topuose. Belgijoje ir Norvegijoje ji gavo auksinį singlo sertifikatą, o Nyderlanduose – platininį. Pirmąsias klausomiausių topų viršūnėse daina tapo Belgijoje, Estijoje, Islandijoje, Nyderlanduose ir net Liuksemburge, kuri kaip šalis jau labai seniai nedalyvauja Eurovizijoje.

Žodžiai / lyrics

Duncan Laurence - "Arcade"

Ooh-ooh-ooh, ooh-ooh, ooh-ooh
Ooh-ooh-ooh, ooh-ooh, ooh-ooh

A broken heart is all that's left
I'm still fixing all the cracks
Lost a couple of pieces when
I carried it, carried it, carried it home
I'm afraid of all I am
My mind feels like a foreign land
Silence ringing inside my head
Please, carry me, carry me, carry me home

I spent all of the love I've saved
We were always a losing game
Small-town boy in a big arcade
I got addicted to a losing game

Ooh, ooh
All I know, all I know
Loving you is a losing game

How many pennies in the slot?
Giving us up didn't take a lot
I saw the end 'fore it begun
Still I carried, I carried, I carry on

Ooh, ooh
All I know, all I know
Loving you is a losing game
Ooh, ooh
All I know, all I know
Loving you is a losing game

I don't need your games, game over
Get me off this rollercoaster

Ooh, ooh
All I know, all I know
Loving you is a losing game
Ooh, ooh
All I know, all I know
Loving you is a losing game

Ooh-ooh-ooh, ooh-ooh, ooh-ooh
Ooh-ooh-ooh, ooh-ooh, ooh-ooh

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Michael Kiwanuka - Cold Little Heart [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Šis atlikėjas man atradimas! Michael Kiwanuka (g. 1987) išgarsėjo maždaug 2011 metais, o 2012 metais debiutavo savo soliniu albumu. Atlikėjas šių metų gale turėtų išleisti jau trečiąjį savo solo albumą. Paties Michael gyvenimas gana komplikuotas, nes jis kartu su tėvais 2005 metais pabėgo iš Ugandos ir nuo tų metų gyvena Didžiojoje Britanijoje. Yra koncertavęs kartu su Adele, o jo muzika nusakoma keliais stiliais t. y. ritmenbliuzas, bliuzas, soul muzika ir šiek tiek etninių motyvų. Antrasis albumas „Love and Hate“, pasirodęs 2016 metais buvo itin palankiai sutiktas muzikos kritikų ir Britanijoje užkopė į perkamiausio albumo topo viršūnę. Atlikėjas yra pelnęs ne vieną svarbų britų muzikos apdovanojimą.

Na,  man tai tikras atradimas. Jo tekstai ir muzika kiek primena Jim Hendriksono ir Nina Simone lydinį, o kartu tai ir savitas atlikėjas. Šiuo metu klausausi jo antrojo albumą ir kaskart vis aikčioju – kiek jame gėrio! Šiuo metu noriu pasidalyti pagrindiniu singlu iš „Love and Hate“ daina „Clod Little Heart“, kuri albume apima kiek daugiau nei 10 minučių, tačiau vaizdo klipe turime kone perpus trumpesnę versiją ir tas aštriai pjaunantis ir „imantis“ balsas, jautri muzika, subtilus tekstas, manau, ne tik manęs nepaliko abejingo.

Žodžiai / lyrics

Michael Kiwanuka - "Cold Little Heart"

Did you ever want it?
Did you want bad?
Ohhh, my
It tears me apart
Did you ever fight it?
All of the pain, so much power
Running through my veins
Bleeding, I'm bleeding
My cold little heart
Oh I, I can't stand myself

And I know
In my heart, in this cold heart
I can live or I can die
I believe if I just try
You believe in you and I
In you and I
In you and I
In you and I

Did you ever notice
I've been ashamed
All my life
I've been playing games
We can try and hide it
It's all the same
I've been losing you
One day at a time
Bleeding, I'm bleeding
My cold little heart
Oh I, I can't stand myself

And I know
In my heart, in this cold heart
I can live or I can die
I believe if I just try
You believe in you and I
In my heart, in this cold heart
I can live or I can die
I believe if I just try
You believe in you and I
In you and I
In you and I
In you and I
In you and I
In you and I
In you and I
In you and I

Maybe this time I can be strong
But since I know who I am
I'm probably wrong
Maybe this time I can go far
But thinking about where I've been
Ain't helping me start

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Eurovision Song Contest 2017 Kyiv [Vinyl, 4LP, Box Set] (2017)

Apie albumą: Eurovision Song Contest 2017 Kyiv [Vinyl, 4LP, Box Set] (2017)

Aktualijos: Fake News arba kaip esame klaidinami netikros informacijos ir manipuliuojami valdžios

Sveiki,

Gerai, pradėkime nuo to, kad vis mažiau darau įrašų, kurie būtų asmeniniai, nes paskutiniu metu neturiu ką naujo pasakyti apie pasaulį ir Lietuvą, apie kažin kokius įsitikinimus, nes atrodo, kad viskas jau nebe taip mane jaudina ir nebe taip svarbu būti tuose įvykiuose, juos apmąstyti ar kitaip „apdoroti“.

Paskutinis toks dalykas buvo Paryžiaus katedros degimas balandžio vidury, kada nepraleidau pro akis ir liepsnomis „pasidalijau“ su jumis. Iš tikrųjų buvo to pastato gaila, nes gailestį sukėlė žiniasklaidos forumas, kuris lindo per visus galus. Dabar net neabejoju, kad katedra buvo padegta tyčia, kad tai dalis Makrono (arba tai, kas randasi už jo) politinės kampanijos. Labai įdomiai apie tai užsimena Milda Bartašiūnaitė savo jutube kanale. Nesiruošiu vėl pasakoti, kad viską, ką rodo mūsų žiniasklaida, išskyrus gal (tik iš dalies pokalbių ir pyragų receptų laidas) yra sukonstruota ožio žinia ne į tuos vartus, žinia, kuri dažniausiai neatitinka realybės, o jos sukonkretinimas arba išviešinimo aktualumas yra užsakomasis dalykas, dažniausiai daromas kaip politinė reklama arba noru sukrėsti visuomenę ir atitraukti jos dėmesį nuo svarbesnių įvykių. Tą puikiai daro BBC ir CNN kanalai. (Tai jokiu būdu nereiškia, kad esu už Rusiją, jeigu nepriimu vakarietiškų žinių).

Geras pavyzdys to, kas vyko šiomis dienomis – didžiulis masinis, kone katastrofinio lygio gaisras Rusijos šiaurėje, kai tiesiog tūkstančiai ugniagesių nepajėgia sustabdyti gaisro, bet ar kas apie tai per žiniasklaidą skalambijo kaip antai, kai liepsnojo katedra? Bet kaip čia yra, kad katedra yra kur kas svarbiau už tūkstančius kvadratinių kilometrų miško su žvėrimis ir unikalia gamta? Vėlgi tai tas pats žiniasklaidos informacijos formuojamasis maras. Nes gamtos kataklizmai nedaro politinės reklamos, o Makronas, pažadėjęs atstatyti katedrą, liaudžiai iškart tampa Jėzumi, kuris eina per vandenį nė nemirksėdamas...

Mes nežinome nė pusės to, kas vyksta pasaulyje iš tikrųjų. Neseniai mačiau dokumentinį filmo ištrauką apie Rugsėjo 11 dieną, kurį greitai užblokavo, tačiau kiti jau platina kopijas, galit pasijutubinti, gal rasite. Mums buvo pateikti BBC kanalo įrašai, kad lėktuvai rėžėsi į bokštus, tačiau niekas iš buvusių netoli įvykių nematė jokių lėktuvų (šių liudijimų niekas oficialiai neskelbė per TV), visi tvirtino, jog viduje sprogo paslėptos bombos, o mums pateikė teroristinio akto vaizdinį su nupieštu lėktuvu. Įdomu, kad ši informacija buvo „sučiupta“ lyginant britų ir amerikiečių milžinių kanalų kampanijų vaizdo įrašus iš įvykių vietos, kurie pagal laiko atkarpą neatitinka vaizdinių – viename dar stovi bokštai ir matosi sprogimas, kitame įraše sprogimas su lėktuvu iš beveik to paties rakurso. Štai jums sumontuotas teroro aktas ir karo Irake padarinys, inicijuotas pačios JAV valdžios arba tai, kas slepiasi už jos fasado. Nenustebčiau, kad vieną dieną kas nors iškapstys archyvuose slaptus protokolus, bus apie tą didvyrį sukurtas vaidybinis filmas, o pagrindinis aktorius gaus „Oskarą“ – kaip amerikietiška!

Žodžiu, makaluotis tose žiniasklaidose tai tas pats, kad murkdytis 24 valandų ar TV pagalbos liūne, nes tai netikros naujienos, netikrai išdidintos, netikrai formuojančios mūsų vertybes, manipuliuojančios ir neturinčios nei galo, nei pabaigos...

Juokiausi, kai man „išmetė“ Žemaitės skulptūrą su gėjų ir lesbiečių vėliava. Nieko nebuvau brūkštelėjęs apie seksualinių mažumų eitynes Vilniuje. Bet ir nereikia. Tik pagalvojau, kad tokiai pilkai statulai „pasipuošti“ šia skepetaite labai tinka, o ir Julijai (Žemaitei), manau, būtų patikę.

Dabar akimirkai įsivaizduokime, kaip reikia sukelti Lietuvoje širšalą? Ne Cvirkos skulptūrą nuvežti į pamiškę (kaip nutiko su Žaliojo tilto skulptūromis), bet truputį, tarkim, retušuoti šią vaivorykštę į svastikos vėliavą – ir štai jums skandalas, kuris bus aptariamas visą savaitę – fake news, bet užtai yra apie ką blevyzgoti ir kiršintis. Kartais atrodo juokinga, kaip dėl etikečių, vėliavų ir užrašų draskomės, lyg tai būtų gyvi žvėrys, žmonės, gyvoji gamta, (galiausiai deganti Rusijos šiaurė), draskomės dėl suformuotos tiesos, kurią išmokome iš vadovėlių, iš TV žinių, kurios, Dieve brangus, tėra tik fasadas, prakeiktas fasadas, kuris toks skanus ir patogus kiršinti mases, ar tai būtų Lukiškių aikštės skulptūra ar vamzdis prie Neries.

Jūsų Maištinga Siela

Rašytojai: Garsių rašytojų kūrybos ritualai ir keistenybės

Sveiki,

Jau seniai šį įrašą norėjau padaryti. Apie keistus garsių rašytojų rašymo ritualus, be kurių tikriausiai neįsivaizduotume didelės dalies klasika tapusių kūrinių, tiksliau, galbūt jie nebūtų niekada parašyti, jeigu autoriai nebūtų laikęsi šių jiems svarbių ritualų. Vis kur nors užklysdavau ir perskaitydavau apie vieno ar kito rašytojo kūrybinės dirbtuvės faktus, todėl nusprendžiau pasidomėti apie tai plačiau ir įdomesnius perliukus pasidalyti su Jumis.

1.Vladimiras Nabokovas (Vladimir Nabokov) mėgo savo kūrinius rašyti ant lipnių lapelių, kad galėtų po to lengviau keisti pasakojimo struktūrą ir eigą. Nors didelį darbo dalį atlikdavo žmona, bandydama tuos lapelius sudėti chronologine seka.

2.Agata Kristi (Agata Kristi) – tai moteris paslaptis, ji ne tik kad buvo prieš rašytojos karjerą praradusi atmintį, bet ir turėjo keistų rašymo ritualų. Mėgdavo prisileidusi vonią ilgai gulėti vandenyje ir ten valgyti vaisius, galvodama apie savo knygos veikėjus.

3.Denas Braunas (Dan Brown). „Da Vinčio kodas“ ir daugelį kitų detektyvinio ir intelektualių šaradinio pobūdžio knygų autorius sako, kad geriausiai prieš rašant jį atpalaiduoja kabėjimas aukštyn kojomis. Autorius turi specialų stalą, kurį panaudoja stovėdamas aukštyn kojomis, ir teigia, kad tai jį labai atpalaiduoja ir leidžia susikoncentruoti į kūrybą.

4.Gerdtrūda Stein (Gertrude Stein) laikoma viena garsiausių gėjų ir lesbiečių gretų rašytojų, man beveik nežinoma, tik girdėta. Jos rašymo įprotis buvo važinėjimas vingiais, kas atrodo absoliučiai susikaupimui anomalija. Jos draugė vairuodavo Fordą, o ji keleivio pusėje atkakliai bandydavo viską užrašyti. Manoma, kad tai atkaklumo pratybos, davusios kitokį kūrybinį postūmį.

5.Čarlzas Dikensas (Charles Dickens). Sakoma, kad „Didžiųjų lūkesčių“ autorius stengėsi visada miegoti galva į šiaurę ir netgi su savimi nešiojosi kompasą, kad nuolat kryptingai būtų nusigręžęs į šią pusę, nors pagal Feng Shui ši pusė nėra rašytojui palanki kūrybiškai.

6.Virdžinija Vulf (Virginia Woolf) savo geriausius kūrinius parašė stovinti prie specialaus aukšto stalo. Panašiai rašė ir Ernestas Hemingvėjus, ir dar keletas garsių rašytojų. Tai buvo laikmečio mada.

7.Haruki Murkami (Haruki Murakami) labai svarbus fizinis pasirengimas ir judėjimas, jis mėgsta bėgti ilgas distancijas, netgi yra parašęs mažą memuarų knygutę apie tai „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“.

8. Viktoras Hugo (Victor Hugo). Žvelgiant į šį rūstų veidą, atrodo, kad žmogus itin konservatyvus, tačiau, kaip tikina amžininkai, rašytojas mėgo rašyti būdamas nuogas ir dar priešai veidrodį.

9. Stivenas Kingas (Stephan King). Siaubo knygų karalius labai produktyvus, o taip yra dėl griežtos disciplinos, kurios laikosi ne vieną dešimtmetį. Kasdien rašytojas bėgioja ir turi parašyti po 2 tūkstančius žodžių, netgi per savo gimtadienį ir kitas šventes. Dažniausiai tą jis padaro iki pusės dviejų dienos, o likusią dieną skiria šeimai ir pramogoms.

10. Francas Kafka (Franz Kafka) savo literatūrine erdve negalėjo pasigirti, kadangi maždaug nuo 1900 jis pradėjo dirbti Prahoje gydytoju ir gyvento ankštuose namuose su šeima. Dažniausiai vyrukas rašydavo jau artėjant vidurnakčiui ir rašydavo, kol užsinorėdavo miego, palūždavo. Retsykiais ir iki šešių ryto.

11.Markas Tvenas (Mark Twain) turėjo įprotį rašyti gulėdamas, bet labiausiai garsėjo kaip reiklus rašytojas. Anksti ryte pavalgydavo ir dirbdavo be pertraukos iki penkių vakaro. Neleido šeimai brautis į darbo kambarį. Laisvadieniai būdavo tik sekmadieniai, kada jis leisdavo su šeima laiką ir rūkydavo cigarus.

12. Kurtas Vonegutas (Kurt Vonnegut) keldavosi pusę šešių ir dirbdavo iki 8 ryto, po to tvarkydavo savo reikalus, pusryčiaudavo, eidavo į miestą, skirdavo pusvalandį plaukimui. Dieną užbaigdavo gerdamas škotišką viskį.

13. Isabelė Aljendė (Isabel Allende) savo romanus, man asmeniškai sunku patikėti, pradeda visada rašyti sausio 8 dieną. Pirmasis romanas „Dvasių namai“ buvo pradėtas 1981 metais sausio 8 dieną, kai ji sunkiai stebėjo merdintį senelį ir tai tapo jai paguoda. Rašytoja sako, kad šią dieną pradeda rašyti ir kitus savo romanus, anksčiau dėl sentimentalumo ir debiutinės sėkmės, o dabar tiesiog dėl to, kad visi jau žino, jog jai šią dieną negalima trukdyti.

14. Literatūros Nobelio ir Pulitzerio premijos autorius Džonas Steinbekas (John Steinbeck) savo kūrinius rašė vien pieštukais. Buvo pamišęs dėl pieštukų, domėjosi jų gamyba, firmomis ir rūšimis, todėl ant jo stalo buvo bent 20 aštriai padrožtų pieštukų.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Lana Del Rey - When The World Was At War We Kept Dancing [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Atrodo, šia Lanos Del Rey daina dar nesidalijau su Jumis, tad dalijuosi dabar. Paskutiniu metu Lana, manau, greitai vėl bus „ant bangos“: ji šio mėnesio pabaigoje išleidžia naują albumą, ji įrašė dainą naujam siaubo filmui, sukūrė albumo anonsą ir, regis, juda į priekį su naujomis dainomis, o štai aš vis dar jaučiuosi įstrigęs jos puikiame albume „Lust for Life“ (2017), kuriame tiek puikių dainų, kad tai be jokios abejonės vienas geriausių Lanos albumų.

Šįkart dalijuosi kiek mažiau iš šio albumo žinoma daina „When The World Was At War We Kept Dancing“, kurio griozdiškas pavadinimas, manau, nusako visą tą hipių judėjimą prieš JAV galiūnę, kai septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje vėlėsi į karus su Vietnamu ir t. t. Tai tam tikras protestas ir politinė pozicija, virtusia kiek filosofine, kiek retorinio klausimo daina. Toji hipiška dvasia išlaikyta su indiroko ir pop muzikos elementais ir iš tikrųjų visumoje tiesiog hipnotizuoja. Siūlau pasiklausyti:

Žodžiai / Lyrics

Lana del rey - "When The World Was At War We Kept Dancing"

Girls, don't forget your pearls
And all of your horses
As you make your way across the pond
Girls, don't forget your curls
And all of your corsets
Memorize them in a little song

Shake it up
Throw your hands up and get loose
Cut a rug
Lean into the fucking youth
Choreo
We just want the fucking truth
(Told by the fake news)

Is it the end of an era?
Is it the end of America?
Is it the end of an era?
Is it the end of America?

No, it's only the beginning
If we hold on to hope
We'll have a happy ending
When the world was at war before
We just kept dancing
When the world was at war before
We just kept dancing

Boys, don't forget your toys
And take all of your money
If you find you're in a foreign land
Boys, don't make too much noise
And don't try to be funny
Other people may not understand

Shake it up
Throw your hands up and get loose
Cut a rug
Lean into the fucking youth
Choreo
We just want the fucking truth
(Told by the fake news)

Is it the end of an era?
Is it the end of America?
Is it the end of an era?
Is it the end of America?

No, it's only the beginning
If we hold on to hope
We'll have a happy ending
When the world was at war before
We just kept dancing
When the world was at war before
We just kept dancing

And we'll do it again
(Oh my god, did it from loving you)
Gonna do it again
(Oh my god, did it from loving you
We'll do it again
(Did it from, did it from loving you)
We'll do it again
(When the world was at war)

Is it the end of an era?
Is it the end of America?
Is it the end of an era?
Is it the end of America?

When the world was at war before
We just kept dancing
When the world was at war before
We just kept dancing

And we'll do it again
And we'll do it again.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pranašas" / "A Prophet"

Sveiki,

Režisierius Jacques Audiard tikrų tikriausias Kanų kino festivalio fenomenas, kadangi paskutinieji jo darbai vis patenka tarp stipriausių filmų: „Kaulai ir rūdys“ (2012), „Dypanas“ (2015) ir tikrų tikriausias paskutinis tarptautinis hitas „Broliai Sistersai“ (2018), dėl kurio ir ėmiausi žiūrėti jo kiek senesnį filmą, apibudinamą kaip patį geriausią režisieriaus darbą „Pranašas“ (angl. A Prophet) (2009).

Slogūs filmai apie gyvenimą kalėjime dažniausiai susižiūri dvejopai. Vieni labai tamsūs, nevykę, neišvystyti, vaizduojantys vien besaikį smurtą ir išgyvenimą, o kiti, pavyzdžiui, „Pranašas“ bando aprėpti ne vien tik tai, bet ir asmeninę pagrindinio veikėjo pasaulį bei kiek šalutinių veikėjų ir sukuria įspūdį, kad esame kažin kokiame tikrai hermitiniame, izoliuotame vakuuminiame pasaulyje, kur galiojo visai kitos taisyklės ir įstatymai. Bet net ir tokiam filmui reikia psichologiškai pasiruošti! Net nesitikėjau, kad filmo pirmosios 30 minučių bus tokios paveikios: ką tik į kalėjimą patekęs vyrukas iš Korsikos (arabas) yra priverstas nužudyti čionai laikinai įmestą gangsterį per intymų lytinį aktą vien skutimosi peiliuku, kurį slepia savo burnoje... Vien tai, kaip žiūrovas įsivaizduoja tą peiliuką laikant burnoje, kyla pagaugai, o pats nužudymo aktas toks tikroviškas, kad nė iš tolo neprimena tų prastų scenų, kai iš perrėžtos gerklės bėga avietinės spalvos braškių uogienė ar pomidorų padažas. Silpnų nervų žiūrovams nerekomenduoju, nes mano „namiškiai“ pabėgo į kitą kambarį, sakydami, kad pasidarė silpna. Vadinasi, paveiku, vadinasi, viskas gerai, taip ir turi būti...

Likusi filmo dalis kėlė šiokį tokį nerimą, nes priverčia spėlioti beveik išprotėjusio jaunuolio psichikos veiksnius; vaikinui vaidenasi ne tik užmuštasis vaikinas, bet ir dar aplanko tam tikros vizijos. Vieną akimirką atrodo, kad jo lemptis tapti kalėjimo sektoriaus karaliumi, perrimti baltųjų valdžią, bet jis nuolat dirba mulu, išeina į laisvę ir vėl veliasi į tas tamsias nusikaltėlių struktūras ir staiga pamišimo baimė, kurią patyrė pradžioje, paverčia jį savotišku kietuoliu, bet... Filmas bando būti dinamišku ir „tirštu“, prifarširuotas kalėjimo taisyklių, įtampos, įvykių ir kiek priminė man tą tirštąjį brazilų filmą „Dievo miestas“ (2002), tačiau antroji filmo dalis dėl hermetikumo visgi ima atrodyti nesibaigiančiu kalėjimo intrigų dvaru, kuriame nuolat naujos misijos, nauja kontrabanda, nauja diena ir viskas pradeda atrodyti be pabaigos, kad veikėjo niekur nebeveda arba veda, mano akimis, pernelyg užvilkintai.

Ypatingai gera pagrindinio aktoriaus Tahar Rahim vaidyba, įvertinta apdovanojimais. Filme jis absoliučiai išlaiko tokią rimtį, kad puiku tiesiog į jį žiūrėti ir pajusti, kaip jo kuriamas veikėjas evoliucionuoja. Tirštas pasakojimas, daug psichologinio ir fizinio smurto, daug kalėjimo istorijos klišių, kurios vėlei leidžia susidaryti prastą ir kraupaus kalėjimo gyvenimo įspūdį. Ir iš tikrųjų, tai tikrai labai tamsus filmas, kuris ir gurmanams, ir mūsų Lietuvos „kietuoliams“, kurie dažniausiai po kokiu nors filmu apie moters nėštumo problemas mėgsta papezėti apie tai, kad filmas „bobiškas“. Tai, sakykime, kad filmas „Pranašas“ labai jau „vyriškas“ (nors man iki šiol paslaptis, kodėl smurtas priskiriamas vyrų pasauliui kaip teigiamas ir kažką įrodantis aspektas), aišku, tai kvailos klišės, bet šiam filmui labai jau tinka. Stipru.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 90/100

IMDb:7.9

Jūsų Maištinga Siela