Sveiki visi,
Pats maloniausias dalykas kine yra tas, kai nieko nesitiki, nieko
negirdėjai, nieko nežinai apie filmą, kurį ketini žiūrėti, o jis ima tave ir
nustebina! Taip šįkart nutiko su belgų režisieriaus Bavo Defurne filmu „Šiaurės
jūra, Teksasas“ (Noordzee, Texas / North Sea Texas) (2011 m.). Na, Lietuvoje
beveik niekam nežinoma drama, kadangi ji nebuvo pasirodžiusi jokiame festivalyje,
tačiau kažkaip „atkeliavo“ iki mano akių. Dar vienas filmas apie seksualinio
identiteto paieškas, tik šįkart be banalybių, su išlaikyta siužetine įtampa,
subalansuota su estetika, socialine terpe bei veikėjų dvasiniu pasauliu. Filmas
jau kai kur užsitarnavo tokią paantraštę: „jeigu nemėgstate gėjų, šio filmo
geriau nežiūrėti.“ Gal ir tiesa, nes yra šiokios tokios erotikos, kuri gali trikdyti
perdėm labai „vyriškus“ vyrus, tačiau...
Filmas išties vykęs ir nesvarbu, ar jis apie gėjus, ar lesbietes, ar dar ką...
Dviejų jaunuolių meilės istorija pakankamai realistiška: Pim‘o mama stora baro „Teksasas“
linksmintoja ir beveik neprižiūri savo sūnaus, kuris kiauras dienas sėdi kitoje
šeimoje, kurioje yra įsimylėjęs bendraamžį draugą. Toje šeimoje besanti dar ir
sesuo, kuri akių nenuleidžia nuo Pim‘o, o jų motina viską supranta, tačiau
nestabdo dviejų jaunuolių jausmų, o reikalui „pribrendus“ dar ir paskatina būti
kartu... Filmas paprastas nepaprastume. Užburiantys jūros vaizdai, smėlis,
kriauklės, skiautės, vėjas, pirmosios meilės daikčiukai, kurie per visą filmą
kaupiami batų dėžėje, o vėliau deginami. Mažos detalės, iš kurių išspaudžiamas
truputį graudokas sentimentalumų aliejus, ačiū Dievui, kad ne banalus. Ak, vos
nepamiršau paminėti, kad filmas toli gražu nevaizduoja šiuolaikinio pasaulio,
sakyčiau, tai 7 dešimtmetis, tai byloja vaizduojama aplinka, rūbai, vinilinės
plokštelės ir užburiantis garso takelis – parsisiunčiau ir jau sukasi mano
playlist‘e.
Rekomenduoju visiems kino gurmanams, europietiško kino mėgėjams, LGBT filmų
fanams bei šiaip gero, truputį melancholiško, lėtesnio filmo pelėms. Šiaip
džiaugiuosi, jog ši juosta įkrito į mano kiaulę taupyklę. Būčiau davęs 8.5
balo, tačiau garso takelis mane nunešė prie jūros...
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 63/100
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą