Filmas: "Pi gyvenimas" / " Life of Pi"

Sveiki visi,

Aha, pagaliau ir aš sukramčiau! Ang Lee išlikimo fantastinė drama „Pi gyvenimas“ (Life of Pi) (2012 m.) yra laikoma šio sezono kone viena įspūdingiausių kino juostų, kurią verta pamatyti tarp „Debesų žemėlapio“, „Hobito“. Tai filmas, kuris susižėrė ne vieną prestižinį apdovanojimą ir plaukia link Oskarų, bet vargu, ar jis gaus šią statulėlę kaip geriausias metų filmas, nes visus laurus skina „Operacija „Argo“. Žinote, jei būčiau žinojęs, kad pagal šį romaną bus statomas kino filmas ir dar su tokiais galingais užmojais, gal prieš ketvertą – penketą metų knygyne būčiau užgriebęs išverstą šį romaną, kuris voliojosi išpardavimo skyriuje po 6-8 litus ir būčiau pasinėręs į šį pasaulį daug anksčiau. Aišku, dabar knygos nebepirksiu, filmas sužiūrėtas ir nėra jokio reikalo bėgti pirkti ir skaityti, kad lyginčiau ten rašomas detales su ekranizacija – nesu iš tų žmonių.

„Pi gyvenimas“ – tai, sakyčiau, įdomus ir beveik „disnėjinis“ pasakojimas, tik su baisiai patobulėjusia kompiuterine grafika, kuri mums leidžia neabejoti tikrovišku ir išskirtinumu, bet jos turinys ir mintys visgi netoli nutolusios nuo tų laikų, kai braukėme ašarą pažiūrėję filmą apie nelaisvėje vežiojamą gorilą filme „Gimusi laisva“ ar „Lobių salą“, ak, tiesa, tik kompiuterinės grafikos tada nereikėjo, viską darė dresiruotojai, bet poveikis emocine prasme buvo stiprus. Dabar žiūrėdami „Gimusi laisva“ tik gūžčiotume pečiais ir nesuprastume, kuo geras tas filmas buvo, nors jo idėjos gan „disnėjaus“ lygmenyje kaip ir nuotykinis „Pi gyvenimas“. Ir visgi, „Pi gyvenimas“ yra žavus darbas, nušlifuotas, išblizgintas ir pateiktas taip, kad jei filmas jus ir nesužavės, bet bent jau patiks – nekalbu apie išskirtinius atvejus, kurie braunasi į kino teatrą, net neperskaitę filmo pavadinimo ir po to nepagrįstai vaitoja, kad nemėgsta miuziklų ar filmų apie gyvūnus ir tikėjęsi visai kažko kito.

O man patiko! Nauja išgyvenimo, prisitaikymo galų galiausiai ir tikėjimo istorija atgimsta labai vykusioje ir didingoje ekranizacijoje. Žinoma indų aktoriai vėl mums primena „Lūšnynų milijonierių“ ir porina apie susigrūmimą su pačiu likimu, tik šįkart jis nėra toks dosnus, kaip tąkart sėdinčiam žaidėjui žaidime „Kas taps milijonieriumi?“, čia reikės herojui ypač didelių pastangų ir noro išgyventi, kurių niekur kitur nerasi, kaip tik savyje. Manau, užtektų pasakyti, kad tai tikrai graži, pamokanti istorija, kuri nepretenduoja į realybę, bet visada galima tokiose istorijose pasisemti pakylėtos jausenos – branginkime kiekvieną savo dieną, kol patys netapome nusviestais viduryje Ramiojo vandenyno ir apleistais, tačiau nepamirštais Dievo. Kitaip sakant, tai 2012 – ųjų filmas, kuris turi būti pamatytas.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 79/10

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela