Vakar sapnavau, jog vėl grįžau į mokyklą, kad sėdžiu mokykliniame suole ir
prakaituoju kaip šernas iš baimės. Kad vėl tenka rašyti prancūzų kalbos
kontrolinį ir nieko nemoku, nieko nesuprantu, o mokytoja ant manęs siaubingai
rėkia, tranko durimis, keikiasi, spjaudosi kaip Karališkoji kobra, o aš kaip
senis besmegenis lydausi iš baimės.
Nemėgstu tokių sapnų, nemėgstu sapnuoti mokyklos, kad niekur nesuspėju. Dar
baisiau – nežinau, kaip apsisaugoti nuo tokių sapnų ir ar iš vis įmanoma nuo
tokių apsisaugoti?
Mėgstu sapnuoti, kada skraidau, nesvarbu kuo, pats pakilęs nuo žemės,
skraidau lėktuvu, oro balionu, o kartais net erdvėlaiviais. Kas pusmetį ir
dažniau susapnuoju, kaip keliauju į kitą planetą su žmonėmis arba ateiviais,
lyg būčiau prisižiūrėjęs per daug filmų šia tema arba prisiskaitęs fantastinės
literatūros.
O šiaip sapnuoti man tinka ir patinka, patinka ir košmarai – tą esu jau minėjęs,
tačiau sapnuoti mokyklą... Ne, jau geriau erdvėlaiviai, pagrobimai ir kiti
košmarai.
Jūsų Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą