Sveiki visi,
Nesu antipatriotas, tačiau nesu ir patriotas. Aišku, jei nesi patriotas,
tai gausi kuoka per galvą, o galgi net sakys, kad nemyli Lietuvos, esi
išdavikas ir – von iš tos Lietuvos!
Kuo toliau gyvenu šioje Marijos žemėje, tuo labiau įsitikinu, kad patriotiškumas
ir lietuviškumo garbinimas tampa agresyvia jėga, jungianti ne tik
neonacionalistus – priešiškai nusiteikusius ne tik kitataučiams šalyje, bet ir
prieš kultūros ir žmogaus įvairoves, kad neva, tai trypia ir griauna senąsias
lietuviškas tradicijas. Manding, pasaulis nėra surambėjęs, jis turi
cirkuliuoti, žmonės privalo nuolat keistis ir tobulėti, o nesėdėti viename
klane sumerkę į pelkę kojas, bijodami ne tik kitų, bet ir savęs. Tiesą sakant,
labai nustebau, kada mūsų šalies prezidentė šį judėjimą ir eitynes Kovo 11 – tą
pavadino „tautinio jaunimo“ eitynėmis ir atsisakė pripažinti, jog tai nacistinių
pažiūrų agresyvi srovė. Aišku, prezidentė žodžiais nesišvaisto, ji turi savo
prioritetus – niekas nenorėtų užsitraukti „tautininkų“ nepalankaus požiūrio,
kai artinasi antroji kadencija...
Nutariau ir vėl sureaguoti į tą perdėtą agresyviai formuojamą įvaizdį prieš
emigrantus, kuri sklinda iš visų pusių kaip baisus smarsas, tiek iš sunkiai
šalyje dirbančių lietuvaičių, tiek iš neonacistų kriuksinčio lovio. Taip, kad
lietuviai dirba sunkiai ir daug – tai gerai, bet kad nors atlyginimai būtų
padorūs, gal žmonės ir neišvyktų. Jau koks trejetas metelių, kai valdžios
atstovai suokalbiškai kukuoja iš savo daržinės apie tai, kad reikia mažinti
emigraciją – būta netgi kalbų apie įvairias sankcijas išvažiuojantiems, tada tokie
masiškai imtų atsisakyti Lietuvos pilietybės ir vis tiek nieko valdininkai
nepasiektų. Reformos yra būtinos stulbinančio masto, o ne knebinėjimai ir tušti
žodžiai, bet apie šią opią problemą pačioje šalyje imta formuoti visiškai
netikėtas naujas fenomenas – emigranto – pabėgėlio – tėvynės išdaviko įvaizdis,
lyg išvažiuojantį kaltintų už tai, kad jis panoro gyventi oriai ir padoriai. Kas
kaltas? Ar žmonės, kurie nusigręžia nuo Lietuvos? Ar valdžia, kuri išvaro
lietuvį iš šalies? Žinoma, Lietuva dar nėra vien tik valdžia, čia daug dar
gražių dalykų, bet kas iš tų gražių dalykų, jei vyrauja nepriteklius, o darbo
užmokestis yra pasityčiojimas iš žmogaus. Su minimumu vėl ūgtelėjo kainos ir
vėl tas pats per tą patį – tapu, tapu,
per Lazdiją, per Pakruojį iš Marijos žemelės. Nemanau, kad apkaltinę
išeinančius sukelsime gėdos jausmą – atvirkščiai, tokie emigrantai (laikini ar
nelaikini) traktuojami kaip moralės nusikaltėliai, panorėję gyventi geriau (o
gal labiau išgyventi?), nė šiukštu nenorės grįžti į tėvynę, kur tave pasitinka
banda alkstančių piktų ir pavydžių, gyvenimo džiaugsmą praradusių marozų, šnypščiančių apie tautos
vertybes, per kurias patys tampa nelaimingi, nepažinūs ir netolerantiški ne tik
atviram pasauliui, bet ir vieni kitiems.
Šiaip skatinu neklausyti kurstomų nesantaikų ir lipdomų emigrantams
etikečių, o pirmiausia gyventi sau, o tik vėliau valstybei. Žmogus privalo
jaustis saugus ir gerbiamas, ir jeigu yra galimybė rinktis – rinkitės geresnį
variantą, ties Lietuvos siena neatsiveria bedugnės – pasaulis kur kas
platesnis. Galiausiai į emigraciją žiūriu palankiai, kadangi tai yra puikus ir tylus
manifestas Lietuvos valdžios struktūroms ir jų būtinoms reformoms. Jei sėdėsime
ir baubsime toje Lietuvoje, tol iš mus tyčiosis, gręš litą ir niekas nieko
nedarys, o jei neliks lietuvių – tai gal kažkas ten ims krūtėti ir mąstyti iš
ko dabar plėšti? Nebijokime būti šiek tiek savanaudžiais sau ir gyvenkime
pasaulyje, nebijokime mainytis, keistis ir turtėti visur, kur esame – tebūnie tai
manifestas, tebūnie tai naujas sveikas požiūris į kosmopolitinį pasaulį.
Na, o pabaiga, čia nuotraukytės – dovanelė visiems pavydiems lietuviams,
visiems neonacionalistams, visiems, kurie putoja ant emigrantų ir tai, kas liks
iš Lietuvos. Gali pasirodyti antilietuviška, bet neapsigaukite, šie komiksai
labiau skirti pašiepti lietuviškam tamsumui!
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą