Sveiki visi,
Filmas „Keitas“ (Keith) (2008) dar vienas mėginimas ir bandymas sukurti istoriją
iš serijos „paverkime ir pagailėkime“, kaip antai „Užrašų knygutė“, „Įsimintinas
kelias“, „Paskutinė daina“, „Dabar viskas gerai“ ir kiti su vėžiu ir netektimis
susiję ilgesingi, melodramatiški filmai. Šis kaip tik vienas iš tokių. Filmas toks
skirtas labiau paaugliams, nors tinka visiems, kurie dievina ir pasikūkčiodami su
malonumu braukia ašaras per neteisingo gyvenimo ir likimo scenas. Scenarijus,
mano galva, nėra bukas, nėra jis ir ypatingai kažkuo įdomus ir išskirtinis.
Žinoma, realybėje taip nebūna, tačiau visada tokie filmai nuneša toli ir
kad nelabai laimingai, bet norėtųsi, kad iš tikrųjų tokios istorijos būtų
tikros – sutinki, erzini, įsimyli ir išsiskiri dėl aplinkybių, kurių neįmanoma
pakeisti. Iš esmės „Keitas“ man patiko – jis lengvas, įtraukiantis, tačiau
nepasižymi kažkokiu išskirtinumu, režisūra, operatoriaus darbu, viskas
išlaikyta vidutinybės lygyje. Žinoma, žiūrėti tikrai galima, filmas nėra
pernelyg lėkštas, tik jo idėjos, istorija nieko naujo mums nepasako – viskas tas
pats per tą patį.
Galiu pasidžiaugti nebent gražiais aktoriais, ypatingai man patiko jaunoji
Elisabeth Harnois – jau tokia simpatiška mergaičiukė, kad norėjosi suvalgyti
jos dideles akis ir kviečių spalvos plaukus. Filmas, manau, patiks jauniems
įsimylėjėliams, žiūrėti per kokią „Valentino dieną“, ypatingai tiems, kurie
nelabai domisi kinu, jo naujienomis ir tik retkarčiais žvilgteli prispausti
draugų į kokią nors ašaringą melodramatišką istorijėlę. Ši istorija viena iš
tokių ir, mano galva, tikrai ne pati prasčiausia.
Mano įvertinimas: 7/10
IMDb: 7.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą