Sveiki visi,
Pagaliau pamačiau antrąją trilogijos dalį „Trys spalvos: Balta“ (Three Colors: White) (1994). Po „Mėlynos“ liaupsių ilgai verčiausi pasižiūrėti „Baltą“, tačiau vis atidėliojau, tačiau prisiverčiau aną vakarą panaktinėti su lenkų režisieriaus Krzysztof Kieslowski (1941-1996) šedevru. Keista, kad šis ypatingas genijus prieš pat mirtį sukūrė pačią geriausią savo darbą – trijų spalvų trilogiją (mėlyną, baltą ir raudoną) pagal Prancūzijos vėliavos spalvą ir šūkį laisvė-lygybė-brolybė! Antrojoje dalyje skiriamas dėmesys baltai spalvai ir lygybei, kurios apraiškos gan netikėtos – kerštas ir skausmo mainai. Šioje dalyje vaidina visai kiti aktoriai ir rutuliojama visai kita istorija, sakyčiau, šioji dalis labiau lenkiška, nei prancūziška ir labiau vyriška, nei moteriška.
Kad skaudėtų po lygiai – štai koks pagrindinis šio filmo akumuliatorius. Čia gal nėra tokio nenuspėjamų psichologinių niuansų herojuose, kokių būta „Mėlynoje“, tačiau tai ir istorija apie visai kitus dalykus. Sakytum, apie kerštą, tačiau keršto istorija taip pat nepavadintum, kai herojus lyg ir gaubia, lyg ir negaubia keistas meilės rūkas.
Neabejotinai atpažįstamas braižas iš „Mėlynos“ – šiurpiai apgalvotas, subtilus, bauginamai įtaigus. Manau, kad visa trilogija yra briliantinės meninės vertės, o „Balta“ niekuo nenusileidžia pirmajai daliai. Nors daugeliui žiūrovų patinka „Mėlyna“ arba „Raudona“, tačiau ir „Balta“ tiek techniškai, tiek vaidyba niekuo nenusileidžia, tai tiesiog siužetinių vingių skonio reikalas, tačiau šie filmai nors ir skirtingi, jie yra kaip vienas suspaustas kumštis, kurį turi nors kartą per gyvenimą pamatyti tikras kino gurmanas. Kažkada filmai buvo transliuojami per LRT televiziją, o dabar juos galite pamatyti torrent.lt ir daugiau niekur kitur.
„Trys spalvos: Balta“ nustebino savo puikiu scenarijumi, kiek gal drastiškais herojų sprendimais – paprastas kirpėjas tampa stambiu verslininku ir ryžtąsi radikaliems susidorojimams. Tokia jau ta trilogija, visi herojai per filmus patiria kardinalius gyvenimo pokyčius. Na, o „Balta“ yra kaip dvi medalio pusės – lygiavertės, tokią monetą visada nešiojosi pagrindinis personažas, žaisdamas likiminį Fortūnos žaidimą. Tai vienas iš tų stiprių filmų, kurį reikia įtraukti į privalomąjį repertuarą.
Mano įvertinimas: 9/10
IMDb: 7.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą