Sveiki, kino gerbėjai,
Šiandien noriu pakomentuoti naujausią Pietų Korėjos režisieriaus Kim Ki-duk‘o
darbą „Mėbijaus juosta“ (angl. Moebius) (2013). Na, Kim Ki-duk‘as
Lietuvoje turi begales gerbėjų, o kasmet sulaukdami po naują sukurtą juostą,
vis nepamirštame šio savito ir išskirtinio ne tik Pietų Korėjos, bet ir viso
pasaulio kino mastu ypatingojo režisieriaus. „Mėbijaus juostą“ galėjote
(galite) išvysti šių metų „Kino pavasario“ festivalyje.
Dar pernai po matyto puikaus filmo „Pieta“, kuris padarė tikrai gerą
įspūdį, stebėjau, kad režisierius su kiekviena juosta tampa vis brutalesnis,
vis kūniškesnis. Po filosofinio filmo „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema... ir
vėl pavasaris“, režisierius gerokai pakito. Nors nemačiau jo visų juostų,
tačiau daugiau ar mažiau nujaučiu link ko eina šis kino kūrėjas. „Mėbijaus
juosta“ jau laikoma pačia kontraversiškiausiu šio režisieriaus darbu – tėvynėje
uždraustos kai kurios scenos, o filmas paskelbtas žalingu jaunuomenei, ypač
paaugliams. Ir taip, šiame filme ko gero daugiausia Kim Ki-duk‘o brutalumo,
smurto. Pirmoji filmo pusė buvo įdomi, intriguojanti, tačiau šeimoje
įsivyravusi kastracijos, kaltės, incesto, atpirkimo ir blogio gimdymo per blogį
problemos pernelyg įsibangavo ir visko tapo per tiršta, neberealu, nebeįdomu.
„Mėbijaus juosta“ laikyčiau bene pačiu prasčiausiu šio režisieriaus darbu. Pasigedau
išmonės, gilesnių filosofinių gelmių. Brutalumas lipo per brutalumą, herojai
pernelyg „psichiniai ligoniai“, nenatūralūs, pasimetę ir visiškai nesivadovaujantys
logika ir vertybėmis, net su draugu žiūrėdami juokėmės, kad šiame filme visgi
nugalėjo „pimpalas, antras galas“, o ne herojai, nes herojai buvo tiek
susirūpinę jaunuolio peniu, kad tiesiog darėsi juokingai graudu. Aišku, čia yra
svarbiausia kaltės atpirkimo pasakojimas, kurį galėjome matyti ir ankstesnėje
juostoje „Pieta“, tačiau šis variantas pasirodė pernelyg banalus.
Kim Ki-duk‘as garsėja ir savo meditacinio pobūdžio filmais, tačiau šiame
filme meditacijos neišvysime, nors filme herojai nekalba, todėl šį filmą
žiūrėti galima bet kokia kalba, todėl šis filmas šiek tiek parodo režisieriaus
bandymus savo asmeniniame kine ieškoti naujų formų. Ši forma man pasirodė iš
pradžių veiksminga, tačiau vėliau ji brutaliųjų apeigų sodrumoje vista bevertė,
netgi pernelyg dirbtina.
Ir visgi, galvoju, kad nesigailiu, kad pažiūrėjau šį filmą, mielai lauksiu
kito Kim Ki-duk‘o filmo pasirodymo.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 66/100
IMDb: 6.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą