Mano vasaros skaitiniai 2015

Sveiki,

Vasara tikriausiai nėra tokia ilga, kad pajėgčiau perskaityti visas tas knygas, kurios paskutinėmis dienomis suplaukė į mano biblioteką. Net nežinia nuo ko pradėti, nei kaip viską aprėpti, o apetitas kyla bevalgant, tik kad bloga nepasidarytų. 

Rūtos Šepečio romaną Tarp pilkų debesų jau tikriausiai nuodėmė neperskaityti, nes tai buvo vienas didžiausių bestselerių, kai pasirodė ši knyga ir visi apie ją kalbėjo ir visi ją žinojo, o aš – neskaičiau ir tik visai neseniai užsiciklinau, kad tokią knygą pravartu turėti. Lenos Eltang Akmeniniai klevai buvo senai nusižiūrėta ir geidžiama knyga ir šiuo metu ją kramtau – įspūdis keistai nusakomas... (Į pagalbą abiturientui) Matematikos egzaminų pavyzdžių (2011-2014) knyga – neklauskit kam skambina varpai, vis tiek šįkart ne man.

 

Įsigijau didžiulį Mokamąjį prancūzų kalbos žodyną. Daug gerų atsiliepimų girdėjau apie italų rašytojo Paolo Giordano Pirminių skaičių vienatvę. Jodi Picoult Susitarimas buvo neatsitiktinis pasirinkimas – jau kažkiek žinau šios rašytojos stilių ir temas, kažkada Mano sesers globėjas buvo padaręs didžiulį įspūdį, kai dar nebuvo tos mega reklamos. Marko Zingeris Rudens ir pavasario pasikalbėjimas – knyga nesulaukusi nė vienos profesionalios recenzijos, bet pripažinta viena geresnių to meto lietuvių romanų – fenomenas, sakyčiau. Vaiva Ryštaitė ir jos knyga Kostiumų drama – lietuviška literatūra, negalima praleisti šios rašytojos kaip ir debiutinės Dovilės Zelčiūtės romano Gastrolės. Bet labiausiai laukiama knyga William Faulkner Jeruzale, jei tave pamirščiau jau buvo pripažinta kaip geriausia išversta metų knyga. Ką bekalbėti apie Sigito Parulskio knygas – programiniai.

Niekur nepavyko įsigyti už gerą kainą Undinės Radzevičiūtės romano Žuvys ir drakonai, todėl įsigijau Strekaza ir Boden Bodeno nebus – tikiuosi įdomaus susipažinimo su šia rašytoja. Viktorijos Daujotytės ir Marcelijaus Martinaičio pokalbių knygos šiaip niekada nebūčiau pirkęs, bet teko paskaityti ištraukas ir kažkaip sudrebėjusi ranka įsidėjusi šią knygą į krepšelį. Kepinių knyga Kvepiantys – ne mano knyga, bet iš to paties krepšelio, kaip sakant. Marguerite Yourcenar Kaip tekantis vanduo – girdėjau daug gerų atsiliepimų ne tiek apie pačią knygą, bet kiek apie pačią rašytojos kūrybą, tikiuosi šioji knyga verta bus dėmesio.

Jūsų Maištinga Siela