Filmas: "Burgundijos kunigaištis" / "The Duke of Burgundy"

Sveiki, kino žiūrovai,

„Kino pavasaris“ šiemet suteikė galimybę pamatyti intriguojančią jausmų dramą „Burgundijos kunigaikštis“ (angl. The Duke of Burgundy) (2014) – filmas pavadintas vieno ypatingo drugio pavadinimu. Na, filmas neatsitiktinai lyginamas su „Penkiasdešimt pilkų atspalviu“, nes pasirodė beveik panašiu pavadinimu ir yra palyginimui naudojimas sumenkinti, aišku, „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ ekranizaciją. Nusprendžiau filmą pažiūrėti ne dėl aitrių paklusniosios ir valdančiosios erotinių scenų, kiek dėl pačios estetikos, nes kadrai tiesiog pulsuoja išskirtiniu grožiu.

Visgi nepasakyčiau, kad filmas man labai patiko, jo temos gana siauros, bet kartu ir labai sudėtingos – dviejų moterų erotiniai žadimai, atsidavimas viena kitai, reikalavimai ir nusivylimai stebina ne kiek lesbietiški niuansai, kiek toks keistas gyvenimo būdas. Kartais norėjosi paklausti, ar šios moterys tikrai nori tai daryti, nes pažiūrėjus kartais į „valdytoją“, pasidarydavo gaila, nes akivaizdu, kad jai nei sveikatos, nei noro būti valdančiąja nėra, ko nepasakysi apie įžūlią ir bausmių ištroškusią tarnaitę. Filmas, kas be ko, yra nuostabaus grožio, režisieriui pavyko išgauti niekur nematytą ir neregėtą mistinę dvaro atmosferą, scenų poetiškumą, suderinant subtilius garso takelius. Jau nekalbu apie kai kurias žiūrovams nepatogias scenas – jos iš tikrųjų įtikinamos ir įdomios, bravo aktorių duetui. Būtent vizualumas ir estetika yra šio filmo stipriausios pusės, nes nebesuvoki, į kokį dešimtmetį tave, žiūrove, režisierius nukelia, ar tos seksualumu pulsuojančios aristokratės, kurios rengiasi 6-7 dešimtmečio madomis iš tikrųjų yra tokios pusiau raganiškos, atmiežtos lesbietiškų kerų ir kam jos tas kasmetinis drugių konferencijos suvažiavimas – ar tai kokia raganiška erotiška sekta, ar rimtas mokslininkių darbas? Į daugelį klausimų apskritai žiūrovas negauna jokių atsakymų, o gal jų ir nereikia gauti.

Visgi atmosfera, mįslės, kadrų estetikos pagava, erotika – viskas kuo puikiausiai dera ir yra neįtikėtina. Gal ne visada mane patį domino lesbietiškos moterų santykių analizės, nes ne visada supratau, ką režisierius nori pasakyti – ar tai, kokie šie santykiai sudėtingi, ar tai, kad sadomazochistinių erotinių žaidimų slepiasi prislopintas meilės troškulys? Ar dar kažką? O gal visai nieko? Gal tik gražus rolių flirtavimas? Po filmo iš tikrųjų yra ką pagalvoti, ką režisierius norėjo mums pasakyti, nes filmo metu nelabai yra kada galvoti, nes tiesiog gerte geri tuos poetiškus erotinius vaizdus, nuostabų dvarą, gamtos spalvas ir žaidimus.

Filmas bet kokiu atveju yra išskirtinis meno kūrinys. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 6.7

Maištinga Siela