Sveiki,
Šiandien susidūriau su
keiksmažodžių galia. Aną penktadienį praėjau pro mokyklą, kai pro paradines
duris išpuolė eržilų būrys, kuriuos, dievaži, niekaip nepavadinsi gimnazistais,
ir traukdami baisią rusišką nešvankią čiastuškę staugė nešvankybes. Tiesiog
pasimėgaudami, kokie ereliai, kokie galingi, kokie nuostabūs, visatos centrai
ir visos žvaigždės bei planetos sukasi tik apie juos, žinoma, jų iliuzijų
tuštybėse.
Kaip tik šiandien
pasirodė tas „nuostabus“ LRT paruoštas emigranto įrašas, kur vyras kas antrame
žodyje kaip kokį savaime suprantamą ištiktuką išleidžia po keiksmažodžio
pliūpsnį. Žinoma, pasipiktinusių buvo begalės: kaip čia LRT taip gali sau
leisti, kaip gali imti iš tokio emigranto interviu ir t. t. Teisuolių ir
teisėjų kaip visada netrūksta, tačiau ir tokių, kurie tuojau pat spragteltų ir
moralistams: o intelektualai nesikeikia? Nesikeikia mokytojai? Dėstytojai?
Pampersuose sėdinčios kantriosios kasininkės? Keikiasi. Bet...
Besikeikiantis žmogus,
manding, rodo prastą savo ne tiek aplinkinės kultūros normą, keik savo ugdymo
spragas, mūsų visų spragas, toks žmogus visą gyvenimą buvo menkinamas, jo
gebėjimai slopinami, o ten, kur reikėjo disciplinose nuolankumo – gniuždomas,
nes maištininkas, atsikalbinėtojas, banditas... Dar kažkas bandė primesti
komentaruose: vai, kaip šitaip gali emigrantas kalbėti, Lietuvai gi gėdą daro.
Palaukit, negi turtingi ir laimingi emigruoja? Tie patys žmonės nuo mūsų
šaligatvių – sugniuždyti nelaimingi, tie patys, kurie keikia vakarus už
liberalizmą, už tai, kad tolerancija, už tai, kad homoseksualumą propaguoja, turi
savo šalyje normalius atlyginimus, bet vis tiek ne į Rusiją važiuoja, o prie tų
pačių iškeiktų vakariečių. Štai jums ir vidinis susipriešinimo pavyzdys –
sąmonė ir vertybių veidrodis dar Sovietų Sąjungoje, o asmeninių galimybių
troškulys – vakaruose. Ir LRT televizija, sakyčiau, čia visai nekalta, kad
parodė realaus žmogaus situaciją, jo suluošinimą, išaugimą tokiose sąlygose ir
kultūroje, kurią sudaro kiemo „bachūrai“, o Jūs tikrai norite, kad LRT
televizija Jums pieštų idilinę tikrovę? Utopiją? Be keiksmažodžius dangstančių
pypsėjimų? Aš tai nenoriu. Taip kaip šis vyras kalba reportaže, realiai
Lietuvoje koks 80–90 proc. vyrų bendrauja kasdien tik taip ir dar baisiau, o
Jūs norite prieš kameras grimo ir padlaižiavimo.
Skirtumas tarp
intelektualų besikeikiančių ir besikeikiančių kaip reportaže yra akivaizdus;
ištarto žodžio svoris, jo esmės suvokimas, kai lepteli kokia žinių vedėja
netyčia, ji gailisi, nes irgi kasdien eidama pro mokyklą girdėjo tuos žodžius,
atsinešė į šeimą, nors ir suvokia jų galią ir išraiškos prasmę, tiesiog kartais
jo nesulaikysi kaip čiaudulio, tačiau kiek žmonių „nachuj“ reiškia tas pats,
kaip „aš manau“? Manau, statistiškai nesunku įsivaizduoti. Tai norma. Negera
norma, bet kartu daug ką pasakanti apie žmogaus gyvenimą, juk kalba išduoda
žmogaus patirtį ir niekur nepabėgsi, ar tu žinių vedėjas, ar emigrantas. Dar
niekaip taip nemačiau, o gal nebuvau pagalvojęs, kad kalba tiek daug pasakytų
apie žmogaus žaidas ir nelaimingą gyvenimą.
Pridedu kontekstui
įrašą:
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą