Sveiki, skaitytojai,
Tikriausiai jau
sužiūrėjau visus, kokie tik yra iki šiol pasirodę kanadiečio jaunojo kino
korifėjaus Xavier Dolan filmai, paskutinis iš jų buvo „Kino pavasario“
perliukas pavadinimu „Mamytė“ (angl.
Mommy) (2014). Režisierius niekaip
neišsikvepia ir jau šiuo metu mums ruošia net dvi naujas juostas, viena iš jų
bus su anglų garsiais aktoriais, o kitas – su garsiausiais prancūzų aktoriais,
režisieriui dar ne teko dirbti su mega žvaigždėmis, nekantrauju pamatyti
naujausius jo darbus, o štai „Mamytė“ vėlgi mane mielai nustebino, kad beliko
tik džiaugtis kiekvienu kadru iki paskutinio kadro.
Kaip visada Xavier
Dolan nevengia provokuoti, intymiai balansuodamas tarp žmogaus ryšių, šįkart
jis lyg ir grįžta iš dalies prie savo debiutinio filmo „Aš nužudžiau savo
motiną“ (2009) ir vėl gliaudo sūnaus ir motinos santykius, tik skirtumas toks,
kad nebėra homoseksualumo motoro, kuris visada būdavo būtinoji šio režisieriaus
filmų dalis. Tačiau nuo to intrigos nemažiau, nes santykiai tarp hiperaktyvaus
išstypėlio ir infantiliosios motulės tikrai nėra tipiniai – abu atbukusiais
„galais“, pavojingais svinguojantys
tarp seksualumo, brutalumo ir atsakomybės stokos. Į šių santykių mazgą dar
įsivelia ir smarkiai mikčiojanti kaimynė, kuri tampa pavojinga jau
nusistovėjusių santykių vandenyje. Sutrikusio elgesio Stevenas tiesiog daugelį
šokiruoja savo neatsakingu ir brutaliu elgesiu, dar labiau – motinėlė, kuri
visa tam lyg ir pritaria. Žodžiu, sudėtingi motinos ir sūnaus santykiai, grįsti
socialinių įgūdžiu stoka, paverčia juos komiškais, bet kartu sau ir aplinkai
pavojingais personažais. Tiesiog neįtikėtinai gera vaidyba, tiek jaunojo
Antoine-Oliver Pilon, tiek puikiosios kaimynės Suzanne Clement, bet per vis labiausiai
įsiminė nerealioji mamytė, kurios vaidmenį sukūrė jau ir kituose režisieriaus
projektuose dalyvaujanti Anne Dorval.
Šiaip filmas
įtraukiantis, neeilinis talentas pasakoti, rodos, apie tokius paprastus ir
kartu sudėtingus dalykus, kaip šeimos santykiai. Ir dar taip užburiančiai, kai
atrodo, jog netrukus kažkas įvyks išties pavojingo ir nedovanotino. Kaip visada
nuostabus garso takelis, kuris tampa kadrų poetikos elementu, šįkart buvo
pasistengta ir su netipiniu vaizdo formatu, kuris susiaurina ir kartu išplečia
pasakojimo ribas. Tiesiog lenkiu galvą.
Mano
įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis:
74/100
IMDb: 8.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą