Sveiki,
„Kino pavasario“
repertuaras jau savaime yra kokybės rodiklis, todėl nepraleidžiu pažiūrėti ir
seniau rodytus šio festivalio filmus. Šįkart apie izraelietišką filmą „Šokantys arabai“ (angl. Dancing Arabs) (2014), kuris jau savaime
sufleruoja, jog bus kažkuo politiškai karštas ir, kaip neretai būna šios šalies
filmams, militaristiškas. Na, gal pradėsiu nuo tokio nevykusio vertinimo, kaip „tikėjausi
kažko daugiau“. Ir žinoma, tikėjausi, tačiau jau nuo pat pradžių keistai pinasi
tarpusavyje nederantys žanrai.
Filmo pradžia, kai
berniukas nukrenta besukiodamas anteną, panaši į komediją, kai supuola šeima, o
kitą akimirką jau visi kvatoja spoksodami TV ant sofos. Palaukit, kur aš
papuoliau? Toliau – bėga metai, politinė atmosfera Izraelyje keičiasi,
berniukas suauga, išvažiuoja į sostinę studijuoti ir prasideda naujas žanras –
romantinė drama, kur svarbi socialinė atskirtis, kultūrų draugystė ir
priešiškumas, jis, būdamas arbų kilmės, pamilsta žydę. Toliau kiti etapai –
nauja moteris, kuri padovanoja savo sūnaus tapatybę... lyg ir viskas gerai, lyg
ir įtikina, tačiau kažkaip visumoje filmas pasirodė banalus, lyg ir komedija,
lyg ir norėjo parodyti politinius ir istorinius niuansus, lyg ir išvis
tapatybės virsmą... Filmas gana eklektiškas, todėl visumoje, kur lyg ir nugali
meilė, viskas atrodo brokuota filme. Jeigu siužetą perkeltumėme į Holivudą ir
tą pačią istoriją pasakotume amerikietiškoje aplinkoje, tai filmo išvis nebūtų
įmanoma žiūrėti.
Taigi, darau išvadą, kad
filmas, bent man, pasirodė įdomus tiek, kiek egzotiškumo davė politiniai
niuansai ir istorinis kontekstas. Paties herojaus asmeninis gyvenimas ir jo
meilė bei drama mažai kuo jaudino, lyg būtų nutolusios kasdieniškos paauglių
santykių problemos, kurios trukdo mokslams ir kitiems siekiams. Tik
politiškumas, dėmesys istorinei eigai ir šiaip edukacinių barjerų ištroškusioms
gurmano lietuviškoms akims gali pasirodyti visgi įdomus šis filmas.
Mano
įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą