Sveiki, skaitytojai,
Esu vienas iš tų, kurie
nekantraudami laukia didžiojo kinomanų metuose fiestos – tai Vilniaus kino
festivalis „Kino pavasaris“, kuris šiemet jau skaičiuoja savo 21-uosius
gyvavimo metus. Nuostabus tas „Kino pavasaris“, kai pagalvoju, ypač tada, kai
turi pinigų kišenėje, o labiausiai – laiko ir kantrybės suspėti į tuos seansus,
kuriuos nori pamatyti.
Šiemet ketinu gerokai
pasėdėti kino teatro krėsluose, tad jau nuo dabar stebiu įvairias žmonių
rekomendacijas, pats skaitau repertuarą ir atrankos būdu stengiuosi išsirinkti
tai, kas galbūt man tikrai turėtų patikti. Šiemet repertuaras sutrumpėjo kone
50 filmų, tačiau festivalyje yra 200 filmų, įskaitant ir trumpametražius. Šiek
tiek festivalis išsigrynina, tačiau vienam žmogui sužiūrėti viską per 15 dienų
fiziškai neįmanomas dalykas, todėl svarbus atrankos kriterijus.
Kaip aš atsiranku „Kino
pavasario“ filmą? Visų pirma svarbu, kad filmas būtų rodomas man patogiu laiku,
jeigu dirbu, ar turiu kitų įsipareigojimų, tada jau net kino „gerumas“
nesvarbus, nes prioritetas yra skirtas kitai veiklai. Kitas kriterijus – jau išbandyti
ir patikę režisieriai, mėgstu pasidomėti jų naujų darbų įvertinimais,
pašniukštinėti IMDb, paskaityti anotacijas. Kitas kriterijus – įvairių kino
festivalių apdovanojimai, ypač domina Berlyno kino festivalio įvertinimai,
Toronto, Gojos apdovanojimai ir t. t. Na, ir žinoma, dar rūpi kino žanras bei
tematika. Itin atsargiai renkuosi komedijos žanrą, kadangi netgi „Kino
pavasaryje“ esu šiuo žanru nusivylęs, tačiau apskritai tai milžiniško masto
festivalis, kuriame išvystu itin daug įdomių ir kokybiškų filmų.
Labai smagu, kad „Kino
pavasaris“ išsiplėtė ir į kitus miestus. Šįkart neteks būti Vilniuje ir seansus
rinkausi iš kito miesto ir labai nuliūdino tai, kad tokiuose miestuose kaip
Šiauliai ar Klaipėda iš festivalio atklysta tik labai maža dalis repertuaro,
praktiškai atrinkti tikriausiai vieni geriausių filmų. Iš vienos pusės tai gerai,
kadangi nereikia laužyti galvos, renkantis iš gausybės filmų, kurių seansai
Vilniuje kertasi, kadangi filmų demonstracijos vyksta skirtinguose kino
teatruose tuo pačiu metu. Iš kitos pusės liūdna, kad nėra galimybės pamatyti
kitų filmų, kokių gali pamatyti vilniečiai. Pvz., labai nuliūdau, kad šįkart
negalėsiu pamatyti „Gyvatės apkabinimas“, kuris itin mane sudomino, taip pat „Kalnai
gali pasislinkti“ ir kt. Tikiuosi, kad ateityje „Kino pavasario“ repertuaras kituose
Lietuvos miestuose plėsis ir jie suras kitokių salių, ne vien „Forum Cinemas“,
tada galėtų ir seansų būti įvairesnių ir pasirinkimas didesnis – to ir linkiu
organizatoriams.
Na, o iš to, ką siūlo
ne Vilniuje šiemet „Kino pavasaris“, ketinu pamatyti šiuos filmus, kuriuos
stengsiuosi pakomentuoti savo kukliame tinklapyje:
1. „Didesni purslai“
(angl. A Bigger Splash) tikriausiai yra vienas geidžiamiausių šiemet „Kino
pavasario“ filmų mano repertuare. Italų režisierius Luca Guadagnino mane
pribloškė savo subtilumu ir gelme filme „Aš esu meilė“ (2009). Tąkart Tilda
Swinton buvo pritrenkianti, šįkart ji vėl dirba su puikiu režisieriumi ir
tiesiog rankos tinsta, kaip norisi pamatyti, ką jiedu nuveikė šiame filme.
2. „Klubas“ (ispn. El
Club) – Čilės filmas šįkart patraukė savo intriguojančia tematika – katalikų pasaulio
kritikavimas tampa išties tikru bumu kino industrijoje.
3. Prancūzų filmas „Mustangės“
(pranc. Mustang) jau įėjo į šių metų kino istoriją kaip vienas geriausių
Europos filmų, sukurtų 2015 m. Susišlavęs daugybę nominacijų ir apdovanojimų,
regis, tokį filmą negražu praleisti.
4. Kino kritikas E.
Pukšta išgyrė šią juodo humoro komediją "Vyrai ir viščiukai". Galbūt ir nebūčiau atsirinkęs jo,
tačiau prisiminus, kad danų režisierius Andres Thomas Jensen sukūrė „Adomo
obuoliai“, tai kažkaip nuramino ir suteikė pasitikėjimo. O ką besakyti apie
aktorių Mads Mikkelsen, kuris pasirodys šioje juostoje? Būtina pamatyti!
5. Auksinio liūto
apdovanojimą pelnęs Venesuelos režisierius Lorenzo Vigas „Iš toli“ (ispn. Desde
Alla) jau vilioja savo LGBT tematika ir intriguojančiu siužetu.
6. Danų režisierius
Tobias Lindholm parašė T. Vinterbergo filmui „Medžioklė“ (2012) scenarijų, kur
pasakojama apie miestelyje gyvenančio vyruko dramą, kai jį aplinkiniai ima
laikyti pedofilu. Šįkart filmas nesimpatingu pavadinimu „Karas“ (dan. Krigen),
bet kažkodėl nuojauta sako, kad bus verta.
7. Filmas „Meilė ir
malonė“ visų pirma patraukė puikiai žinomais ir įvertintais aktoriais – negaliu
praleisti šito, o kitas dalykas – režisieriaus Bill Pohlad prodiusuotais
darbais, tikrai nuostabūs filmai!
8. Todd Haynes filmas „Kerol“
(angl. Carol) tikriausiai tik visiškai apsileidęs kinomanas nežino šios juostos
festivalinės sėkmės. Aktorių kolektyvas, režisūra nuo Kanų kino festivalių iki „Oskarų“
vilko ilgą apdovanojimų ir nominacijų šleifą. Ar nepakankama motyvacija
pažiūrėti?
9. Dar vienas danų
filmas „Komuna“. Sudomino aktoriai, režisierius, kuris režisavo tą pačią jau
mano minėtą „Medžioklė“ (2012).
10. Filmas „Praradimas“
(angl. Demolition). Žaviuosi visais Jean Marc Vallee darbais. „Laukinė“, „Dalaso
klubas“, „Cafe de Flor“ ir kitų puikių filmų režisierius.
Štai mano išsirinktų
filmų dešimtukas. Negarantuoju, kad visus pamatysiu, gali filmai ir keistis,
tačiau norėtųsi pamatyti ir azijietiško kino, kurio gaus vilniečiai, tačiau
tenka pasitenkinti tuo, ką turime šiandien kituose didmiesčiuose.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą