Eurovizija 2016: Pirmojo pusfinalio įspūdžiai ir komentarai

Sveiki,

Kad ir kokie prasti atsiliepimai būtų apie „Euroviziją“, kad ir kaip joje pasireikštų politika ir kitokie santykiai, visada galima toje mėsmalėje atrasti ir sau asmeniškai patinkančių kūrinių. Šiemet taip pat stebėjau pirmąjį „Eurovizijos“ pusfinalį, kuris šįkart transliuotas iš Stokholmo. Kaip visada, visokiausių kūrinių, nuo kičo iki erzinančių duetų. Pabandysiu pasidalyti pirmojo pusfinalio, kuriame Lietuvos atstovas Donny Montell nedalyvavo. 

Gal visų pirmiausia nuo to, kas prajuokino ir suerzino. Be jokios abejonės San Marino daina „I Don‘t Know“ tiesiog taip driokstelėjo, lyg viduriai būtų užkietėję. Na, gerai, taip ir nesupratau, ar tai daina lopšinė, ar disco ir bliuzo mišinys, nes dalį dainos, atrodo, atlikėjas pakuždomis deklamuoja, o toliau lyg ir stengiasi prasiveržti per bekus. Žodžiu, žodžių tryda, nuo kurios imi kvatotis, nes prisimenu 2004 metų Lietuvos nacionalinę atranką, kai taip atliko dainas kone pusę pretendentų. Ši daina, beje, beveik visuose įmanomuose topuose užėmė paskutinę vietą. Valio, San Marinas!

Baisus pasirodymas „Bosnijos ir Hercegovinos“ – duetas kaip iš akies luptas Ištvanas per lietuviškas atrankas. Gal daina ir nieko, tačiau ta karvėms tverti tvora – pigus sceninis triukas, o jau ta violončelė pas balkanus metai iš metų. Tiesiog nuobodu, erzina tas iš kailio besineriantis duetas, kuris tiesiogine to žodžio prasme tiesiog melžia makabriškas emocijas, net neskanu žiūrėti. Ką jau sakyti apie pradžioje tuos baisiai blizgius apsiaustus. Fe. 

Austrės atliekama prancūziška pasakaitė galbūt išsiskyrė savo žanru ir nuoširdumu, tačiau kažkaip nesužavėjo. Vaikų Eurovizija turi savo konkursą. Tiesa, arba aš iš tikrųjų esu politiškai angažuotas, ar tikrai šiemet (priešingai nei pernai Polinos Gagarinos daina) labai nepatiko. Totalus popsas, o atlikėjas ir Rusijos delegacija perdozavo dopingo ir jų pasipūtimo laipsnis pakilo iki tokio Celsijaus, kad tiesiog pritrūko miligramo, kad Lazerovas į baltas kelnaites pridėtų rudo kakučio. Nors specialieji efektai buvo gražūs ir drąsūs, net neabejoju, kad finale bus tarp lyderių, jeigu Putino politika nepakiš kojos kaip pernai. Suomės merginos man nesuskambėjo, rėžė kažko ausį. Graikai? Eikit jūs su savo tunikomis ir nesuderintomis balalaikomis ravėti šieno. Islandės neišgelbėjo Užkuraičio įvardytas „drakuliškasis“ teatras, pritrūko energijos iš pačios atlikėjos. Moldova gal ir „visai nieko“, tačiau žiūrėjosi nuobodžiai, daina vidutiniška, o kosmonautas kaip koks apgamas visoj scenoj – neskoninga, nuobodu, pigi ir nyki pompastika. Kas dar? Ai, atlikėja iš Kroatijos tuo minkštu E. Goulding primenančiu balseliu. Gal ji savo šalyje ir „kieta“, tačiau Eurovizijos scenoje praplaukė, nepalikdama didesnio įspūdžio. Panašiai galiu pasakyti ir apie Čekijos Respublikos atlikėją – viskas lyg ir gerai, bet nuobodu. Abi visgi sugebėjo patekti į finalą.

Maltai vėl šypsosi sėkmė. Jie šiemet siunčia 2004 metais per plauką visos Eurovizijos nelaimėjusios atlikėjos Ira Losco. Tiesa, anuomet buvo nuostabiai atlikta baladė, šiemet balsas kaip iš pop amerikietiškos scenos. Gražu, tačiau kūrinys visgi manęs neužkabino. Kažką reiktų pasakyti apie Armėniją ir Azerbaidžaną. Labiau patiko armėnės daina ir pasirodymas, sukišta kaip ir pas rusus daugybę pinigų – jie visada stengiasi „praryti“ daug, tačiau pasiteisina tai, nes Kaukazas dažnai patenka į dešimtuką finale.

Gerai. Šio pusfinalio atradimas buvo vengrų atlikėjas Freddie su daina „Pionner“. Tai pirmasis atlikėjas, kuris privertė mane ant fotelio suklusti ir išklausti dainą nuo A iki Z. Unikalus ir įdomus, nenuspėjamas balso tembras. Pačiame pasirodyme gal kažko ypatingo nėra, tačiau buvo užtikrintumas, energija, jėga. Vengrija tapo man šio pusfinalio favoritu:

Kitas finalininkas, kurio dainą niūniavau kartu – Nyderlandų atstovas Douwe Bob „Slow Down“. Tiesiog paprasta pusiau country stiliaus dainelė nušlavė tas klykiančias bobas ir kičą. Vis dar paprastumas žavi:

Šiemet gaila esto. Kažkaip šiame ne itin stipriame pusfinalyje buvau beveik tikras, kad Estija pateks į finalą, juolab kad Jurio daina „Play“ jau seniai sukasi mano klausomų dainų sąraše, tačiau ant scenos jis neatrodė toks užtikrintas kaip namie. Pritrūko energijos ir žaismingumo, bet daina vis tiek man labai patinka ir, manau, ji turėjo būti finale:

Na, gerai, „Kipro“ pasirodymas scenoje man nelabai patiko, tačiau kažkaip pačią dainą, užsimerkus ir nematant vaizdo, norisi niūniuoti. Pop roko daina gana gerai įsimenanti ir „skani“, todėl visai nenustebau, kai ji pateko į finalą. 

Tai tiek šiandien atradimų. Laukite antrojo pusfinalio komentarų.

Jūsų Maištinga Siela