Sveiki, skaitytojai,
Filmų apie pačius
keisčiausius rašytojus sukurta ne vienas. Vieni biografiniai filmai būna vykę,
kiti – nelabai. Šiaip rašytojai laikomi vieni labiausiai pažeidžiamų psichiškai
meninės srities žmonių, kurie linkę labiausiai į neurozes, depresiją ir
savižudybę. Šįkart filmas „Kelionės
pabaiga“ (angl. The End of the Tour)
(2015) pasakoja apie amerikiečių rašytoją David Foster, kuris išleidęs didžiulį
romaną „Begalinis pokštas“ tapo tikra dešimto dešimtmečio sensacija, o jo
kūrinys – šedevru. Lietuviškai šios knygos kol kas neturime. Trečioji autoriaus
knyga pasirodė gerokai po autoriaus mirties, nes David Foster, sirgęs daugiau
nei 20 metų depresija, galiausiai 2008 metais, nesulaukęs nė 50 metų, nusižudė.
Įdomu tai, kad jo romanas „Begalinis pokštas“ yra daugiau nei 1000 puslapių
apimties savižudžio laiškas.
Filmas pasakoja tik
penkių dienų laikotarpį, kai autorių užgriuvo netikėtai po romano pasirodymo
šlovė. Jo penkios dienos su žurnalistu tampa jo gyvenimo permąstymo dienomis.
Iš esmės filmas gana lėtas, prigrūstas pačių įvairiausių dialogų, rekonstruotų
iš išlikusių juostelėse įrašų, todėl režisieriui beliko tiesiog surasti gerus
aktorius ir visa tai įvilti į filmo rūbus.
Tiesą sakant, sunku
komentuoti kritikų išgirtą filmą, kuris mus grąžina į 1996-uosius ir vėl
prikelia tos kultūros populiarias dienas. Filmas vykęs – sutinku. Subtilūs
dialogai, dviejų vyrų užsimezgusi draugystė, filosofiniai pokalbiai apie
merginas, kūrybą, žlugusias viltis, rašytojo nutylimą vienatvė. Filmas gana
niūrokas, lėtas ir, tiesą sakant, veikėjų žodžiai, jų bendravimas turi paliesti
žiūrovą – ir paliečia, tikrai, tačiau visumoje filmas atrodo nesujaudino taip,
kaip būtų galima tikėtis, gal ir dėl to, kad nėra ryškaus ypatingos istorijos
raidos. Na, du vyrukai bendrauja 5 dienas, vengdami narkotikų temos, tačiau
ryškesnių įvykių nėra, viską turi atsverti ypatinga režisūra ir veikėjų vidinė
dinamika – ji tikrai yra, tik savotiška, jautri ir subtili. Įtariu, kad ne
kiekvienam žiūrovui šis filmas, ne kiekvienam, tačiau man jis žiūrėjosi keistai
– iš vienos pusės labai įtraukė, o iš kitos – lyg pajutau kažin kokį vilkinimą.
Sakau, kažkaip sunku vertinti pažymių, nes atsidūriau objektyvumo ir subjektyvumo
sankryžoje. O filmas vis tiek, nepaisant sudominimo laipsnio, yra geras su puikiai aktorių brigada.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą