Sveiki,
Kino kritikų puikiai
įvertinta kanadiečių drama „Monstras
spintoje“ (angl. Closet Monster)
(2015) buvo pristatyta „Kino pavasario“ festivalyje, bet ryškesnių atsiliepimų,
deja, taip ir nesulaukė, tačiau kažkaip įtraukiau šią juostą į tuos būtina
pamatyti sąrašus. Jaunasis kanadiečių režisierius Stephen Dunn (g. 1989) iki
tol kūrė tik trumpo metražo juostas ir „Monstras spintoje“ yra jo pripažintas
sėkmingu filmu.
„Monstras spintoje“
pasakoja apie vaikinuką, kuris auga pas tėvą, mėgsta fotografuoti, svajoja apie
galimybes Niujorke ir kovoja su savo vaizduotės kuriamomis haliucinacijomis,
padiktuotomis vieno atsitiktinio vaikystės momento. Vaikinukas yra
homoseksualus ir nusižiūri panašaus amžiaus vaikinuką, kuriam pradeda
fantazuoti. LGBT drama iš esmės pasakoja kelias temas: brendimo ir savęs
pažinimo bei tėvo ir sūnaus santykius, pagrįstus stereotipiniais vyro ir sūnaus
auklėjimo šablonais, kuriuos pagrindinis veikėjas neatitinka.
Mano manymu, režisieriui
pavyko sukurti tiek filmo atmosferą, tiek daugiasluoksnius šeimos santykius,
stereotipus laužančius savęs pažinimo procesus. Aišku, pasirinkti kai kurie
simboliai jau tikrai nebe nauji filme. Turiu galvoje kalbančią naminę Bafi pelę,
kuri iliustruoja jaunuolio sąžinės balsą bei nuolat iš pilvo lendantis
geležinis kruvinas strypas – šie simboliai pernelyg akivaizdūs ir neoriginalūs,
o kai kada net piktybiškai erzinantys. Homoerotikos filme ne tiek ir daug,
juolab, kad režisieriui svarbiau kur kas buvo sukelti ne kūniško geidulio
jusles, kiek sujungti šeimos santykių anatomiją ir savęs pažinimą į vientisą
siužetą.
„Monstras spintoje“
nebloga LGBT drama, turinti šiokios tokios didaktinės nuostatos, bet ne tokios
erzinančios. Smagu, kad režisieriui nerūpėjo banalybės ir jis įgyvendino savo
kūrybinę viziją, nors ir padėvėtais simboliais bei metaforomis.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 81/100
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą