Sveiki, skaitytojai,
Jau nepamenu, kelinta
mano gyvenime juosta apie juodaodžių vergystė JAV-ose ir Pilietinio karo
išvakares... Gal skaičiuoti ir neverta, bet verta tiesiog prisiminti, ką duoda
filmas po seanso ir kiek jis dar „gyvena“ tavo mintyse. Viena naujausių
istorinių-biografinių dramų, teatre ir kine ne kartą ekranizuota „Tautos gimimas“ (angl. The Birth of Nation) (2016) pasakoja
apie tuos tamsiai gūdžius laikus, kai medvilės plantacijos laukuose nugaras
lenkdavo vergai.
Filme pasakojama realiai
sukilimą vygdžiusio juodaodžio pamokslininko gyvenimo istorija. Tiesą sakant,
filmas žiūrovų kiek sutiktas per abejingai – gal lygino su literatūriniu
kūriniu ar kitais pastatymais, nežinau, tačiau filmas manęs abejingo nepaliko. Šioje
tragedijoje daug kas sukelia „nepatogumo“ – psichologinis ir fizinis smurtas,
žmonių socialinė padėtis, baisi santvarka, griūvantis žmogaus gyvenimas...
Tiesa, filmo raiškos ir režisūrinė „mandrystė“ nėra nauja ir kažin kokių
inovacijų čia vargu, ar pastebėsite, nes viskas daugiau ar mažiau perteikta
populiariojo kino maniera, bet šiai istorijai, mano galva, labai tiko, nes
filmas išėjo universalus: veikia kaip naratyvinė jaudinanti istorija ir kartu
kaip edukacinė šviesa.
Akivaizdu, kad
režisieriui Nate Parker ši istorinė medžiaga buvo itin svarbi, nes jis ryžosi
dar ir atlikti pagrindinį vaidmenį. Filmas kelia „gerai atidirbto“ darbo
įspūdį. Net nežinau, po kelerių nevykusių filmų seanso, matyt, suskystėjau, nes
„Tautos gimimas“ pasirodė netgi nuodėmės verta razina, kurioje net nesinori
ieškoti priekabių, nes visumoje viskas man patiko.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 69/100
IMDb: 6.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą