Sveiki,
Kas yra gerai pavasarį?
Žinoma, „Kino pavasaris“. Kas yra gerai vėlyvą rudenį? Be jokios abejonės, „Scanorama“.
Nors „Kino pavasaris“ jau tapo man tikra tradicija, tačiau šiemet į „Scanoramos“
šiaurės šalių kino festivalį susiruošiu pirmą sykį ir jau kruopščiai atsirinkau
dešimt, mano galva, dėmesio vertų filmų ir jau lapkričio antroje pusėje
nepagailėsiu nei laiko, nei užpakalio kino salės krėslui, tad nekantraudamas laukiu viso šio gėrio.
Tradiciškai, žinoma, visų
matytų filmų recenzijas kaip kruopštus mokinukas stengsiuosi čia patalpinti.
Vienas labiausiai laukiamiausių
filmų šiemet šiame festivalyje yra rusų režisieriaus Andrey Zvyagintsev „Nemeilė“
– tokie darbai kaip „Leviatanas“ ar „Elena“ tiesiog buvo mane pribloškę, to
paties tikiuosi ir iš šio filmo, kuris tarptautiniuose festivaliuose plėšė ne
vieną apdovanojimą.
Antroje vietoje iš
laukiamiausių tikriausiai yra švedų režisieriaus Ruben Ostlund‘o „Kvadratas“,
kuris šiemet pelnė Kanų kino festivalyje „Auksinę palmės šakelę“. Nors nemėgstu
satyrų ir perversinių filmų, tačiau reikia pamatyti, už ką Kanuose šis filmas
taip patiko kritikams.
Trečiojoje vietoje vengrų
režisierės Ildiko Enyedi filmas „Apie kūną ir sielą“, kuris Berlyno kino
festivalyje pelnė „Auksinio lokio“ apdovanojimą. Žiūrėsime, kuo Vengrija kine
dar gali mane nustebinti.
Yra ir dar ne viena gera
kino juostą, tačiau palikime jas ateičiai, o juk neretai gi būna, kad peržiūri
filmus ir favoritais laikytus filmus nustelbia visiškai atsitiktiniai filmai.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą