Sveiki,
Pasiilgstu ko nors
šmaikščiai banalaus, gal dėl to pasirinkau naujesnę komediją „Kas mūsų tėtis?“ (angl. Father Figures) (2017). Baisiai jau
norėjau pamatyti Glenn Close, kad ir kokioje banalioje komedijoje ji bepasirodytų.
Filmas įtraukia beregint, tačiau beregint ir nuvilia, nes nepateisina geros
komedijos lūkesčių.
Visų pirma siužetiškai
filmas silpnas, kadangi negali pasiūlyti nieko originalaus ir įdomaus. Apie du
brolius dvynius, visiškai nepanašius vienas į kitą, kurie išsiruošia į kelionę
ir aplanka (jau tradiciškai) tris vyrus, kurie potencialiai gali būti jų
biologiniai tėvai. Iš esmės tai juk muzikinio filmo „Mama Mia“ pirmosios dalies
siužetinė linija, kuri buvo jau panaudota ne viename filme. Du broliai
leidžiasi į kelionę, kurioje susimuša, išsiaiškina santykius ir galiausiai vėl
susitaiko... Tuščiaviduriai griaučiai aplipdyti amerikietiškais jau gerai
žinomais juokeliais apie seksą, antrą galą ir, žinoma, apie amerikietiško mentaliteto
trūkumus.
Visgi filmas vietomis
juokingas, jeigu tikiesi to, ko tikiesi iš prastokos amerikietiškos komedijos. Nei
čia stebėtis, nei čia ką, tik kas penkiolika minučių vis dirsčioji, kada toji
juosta pasibaigs, nes truputėlį filmas užtęstas, pusvalandžiu galėjo ir sutrumpinti.
Visgi sentimentali pabaiga šiek tiek sukirbino ir privertė įsiklausyti į
išpažintinius monologus, tačiau tokių gaivališkų scenų per visą filmą vos viena
kita. Tiesą sakant, nesigailiu žiūrėjęs, nes būtent tokio tipažo filmo ir
tikėjausi, tačiau tai nėra filmas, kurį rekomenduočiau žiūrėti.
Mano
įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 22/100
IMDb: 5.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą