Filmas: "Toks gyvenimas!" / "Le sens de la fête" / "C'est La Vie"

Sveiki,

Prancūzų kinas visada traukia dėmesį, dažniausiai pateisina lūkesčius. Štai kažkada Lietuvoje tapęs dideliu hitu filmas „Neliečiamieji“ manęs nesužavėjo, tiesą sakant, priminė holivudine maniera istoriją, perteikta prancūziškoje kultūroje – ką norite, tą sakykite, ir iki šiol labai kritiškai priimu šį filmą. Tų pačių režisierių naujausias darbas pavadinimu „Toks gyvenimas!“ (pranc. C‘est la Vie) (2017) turi net keletą pavadinimo variantų, nepatiko vien jau dėl nuvalkioto pavadinimo, tačiau labai mėgstu prancūziškas komedijas, tad suteikiau dar vieną progą.

Iš esmės filmas, kaip ir „Neliečiamieji“ atitinka to lengvo turinio ir jau kažkur matytų siužetinių apmatų istoriją, kuri tinka masiniam ir neišrankiam žiūrovui, bet nepilna koja iš dalies patenkina ir užgrūdintus kino gurmanus. Tokio tipažo „fifti-fifti“ paskutiniu metu ypač populiarūs Lietuvoje. Lyg ir nenuprotina mąstančiojo, bet ir nesmurgdo ir atlėpusio seiliaus. Toks filmas tiks pavargėliams, nors gana skeptiškai žiūrėjau pirmąjį pusvalandį, nes jame rodėsi pernelyg daug chaosinio efekto, kurį kelia vestuvių ruošėjų aplinka ir nuolatiniai plepalai ir tauškai (labai plepus filmas!), tačiau tai yra dalis šurmulingojo efekto, kurį kuria nuolatinė įtampa ir daug susikertančių konfliktinių situacijų koliažas.

Iš vienos pusės viskas gerai, iš kitos lyg erzina, nes pamažu tampa aišku, kad vestuvėse bus krachas. Galiausiai scenarijus ima pulsuoti ir atsiranda kitų spalvų, gyvenimiškos patirties, išminties tonacijų, absurdo ir iš visų šių komponentų susideda gana neprastas optimistinių nuotaikų filmas, kurį sužiūrės daugelis tikrai neprastai, o jeigu dar buvote (esate?) pametę galvas dėl „Neliečiamųjų“, tai tikriausiai šį filmą pravartu pamatyti ir be jokios ypatingos progos.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 7.0

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela