Filmas: "(Ne)tikros prancūziškos vestuvės" / "Qu'est-ce qu'on a fait au Bon Dieu?"

 Sveiki,

 

Kai amerikietiškomis komedijomis dažnai nusiviliama, tą reikalą gali išspręsti prancūziškos komedijos ir viena iš tokių, kuri man patiko, yra „(Ne)tikros prancūziškos vestuvės“ (pranc. Qu'est-ce qu'on a fait au Bon Dieu?) (2014), kuri jau yra sulaukusi ne tik žiūrovų pripažinimo, bet ir kitų filmo dalių. Prancūzų režisierius Philippe de Chauveron gana hiperbolizuotai perteikė Europos problemas, susijusios su migrantais bei rasizmu.

 

Istorija pasakoja apie pasiturinčią prancūzų šeimą, kurioje viena po kitos išteka dukterys už skirtingų rasės ir religijos atstovų. Viena iš jų išteka už azijiečio, kita už žydo, o dar kita už musulmono. Tėvams tai tikras smūgis, nes jie nuo seno puoselėjo senas buržuazines prancūziškas tradicijas, todėl per šventes paruošti maistą ir išvengti rasistinių juokelių jiems per sunku. Nuolat kyla kuriozinės nesąmonės, kurios gerai iliustruoja vakarų europietišką dvilypumą kitataučių atžvilgiu, pašiepia pačius prancūzus. Visgi šeima turi ir ketvirtąją dukrą, į kurią deda didžiules viltis, tačiau tėvai nė neįtaria, kad jai pasipiršo emigrantas iš Afrikos... Kaip tėvai priims į savo šeima dar ir juodaodį?

 

Iš tikrųjų filmas verčia iš koto, man labai patiko tas kandus prancūziškas humoras. Kitą vertus, tenka pripažinti, kad filmo pirmoji pusė buvo kur kas labiau pavykusi, o antroji filmo dalis pakrypo narpliojamo naratyvo pusėn ir čia režisierius neišvengia banaliausių komedijos klišių, pvz., rasistas tėvas su jaunikio tėvu iš Afrikos susiruošia žvejoti, o bežvejodami ima ir susidraugauja, nors buvo labai priešiški. Silpna filmo pabaiga, nuotakos bėgimas nuo altoriaus ir tėvų kivirčai nebesižiūri taip linksmai ir įdomiai, kaip žiūrėjosi tos scenos, kai tėvas bando būti pakantus žydui, musulmonui ir budistui. Visgi tai viena linksmiausių komedijų, kokią mačiau šį rudenį.

 

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela