Sveiki,
Šios dienos nuotraukoje –
Vilniaus centre nukirstas ir nuvirtęs šimtametis ąžuolas. Galvojau, ką nors
parašyti, tačiau pritrūkau žodžių, nes... Tai kažkoks negeras mūsų tautos biurokratizmo išvešėjimo simbolis. Kas ką nori, tas ir daro. Jeigu nėra
licencijos neliesti, kaip teigia estų įmonės atstovas, vadinasi, galima.
Tikriausia, jeigu nėra draudimo neliesti, tai ir žmogų galima užmušti, juk
atsakinga galinga estų grupė išsisuks pašiepiančiais barsukų veideliais –
galingi ir neliečiami.
Visgi galvoju apie žalio
miesto ir medžio reikšmę. Dar prieš kokius 20 metų tikriausiai nė vienas nebūtų
cyptelėjęs. Nebuvom tokie jautrūs nei kertamiems medžiams, nei skandinavams
parduodami hektarais savus miškus, nei benamiams vaikams, besitrinantiems anuomet apie stoties
rajoną, o medis tebuvo medis, vadinasi, jis tinka tik malkoms – toks išromytas sovietizacijos
mentalitetas. Tos pasipylusios nuotraukos socialiniuose postuose su šiuo ąžuolu,
sakyčiau, ne vien iš suvaidinto rūpesčio ir mados piktintis, bet tarp jų iš
tikrųjų yra tų, kurie atjaučia ir jaučia, kad tas medis ne vien tik mūsų
istorijos ir Vilniaus dalis, bet, norisi tikėti, yra atjauta ir gyvybei. Ir
visai nebejuokinga, kai kas nors ciniškai pradeda kudakuoti, kad ir pomidoras
turi jausmus, o agurkas teisę būti nesuvalgytas. Ką mes iš tikrųjų žinome apie
medžius ar žolę, koks jų gyvenimas ir būtis? Gal jiems viena diena kaip mums
ištisi metai ir jie laiką jaučia ir suvokia visiškai kitaip...
Aišku, leidžiuosi į
filosofines fantazijas, tačiau neatimsi vieno: „legalūs vandalizmai“ dėl miesto
plėtros, naujo pastato, stovėjimo aikštelės primena laukinį dešimtą dešimtmetį,
kai mafijozai Šnipiškėse padeginėdavo senus medinius namus, kad iškiltų aukštas
ir stiklinis pastatas su biurais. Argi kas nors labai nuo to laiko pasikeitė?
Tik viskas truputį subtiliau, nes yra licencijos, ekspertų komisijos,
pasakaitės apie šaknis, kurios draskė kanalizaciją ir vandens vamzdžius ir
visas kitas gražus briedas, kurio nepatikrins joks paprastas žmogus,
leidęs savo šuneliui po šiuo ąžuoliuku nusičiurkšti, nes nusiperki leidimus,
porą parašiukų, keletą štampelių, susimoki ir valio – tu legaliai vykdai (nors
šįkart pjovikai nė to nesiteikė susitvarkyti).
Pavyzdžiui, Andriaus
Tapino Kauno tarybos narių medžioklė prasidėjusi su švietimo ir sporto
ministrės Jurgitos Šiugždinienės medžiokle (nelemta būti Jurgitoms ministrėms –
jau antra, kuri krito). Metinės išlaidų ataskaitos pavirto piktais šunimis, o
Tapinas susiruošė į medžioklę su varovais. Ar mane piktina, kad praktiškai beveik
visi valdininkai vagia? Kodėl ne tiek, kiek tas ąžuolas? Čekiai, kurių ministrė
netaupė, nes praktikoje niekas niekada jų nereikalaudavo, plūduriuoja kažkur
kosmose. Aišku, Tapinas dabar sutvarkys šią kiaulidę ir iš gyvulių ūkio perkonstruos
valdančiųjų tvartelį į civilizuotą ir lygiateisišką darbo stovyklą. Vogti
blogai, tą suprantame, tačiau Linčo teismas ir tiesos paieškos, skandalų srutos,
kuriose yra priversti maudytis kartu su kaltaisiais visa Lietuva, atrodo, kaip
koks amžinas cirkprūdis, kuriame turškiasi lapės su vištomis.
Visame tame savaitės
pradžios skandalų padaže it musė įpuolė komikas Olegas Šurajevas, kuris vienu
metu iš kailio kone nėrėsi ir plaukus rovėsi rinkdamas aukas Ukrainai, bet kai
drėbė neskanų juokelį apie Visvaldą Matijošaitį, tai ir pats apsidrėbė. Ir
visai ne dėl to, kad Kauno meras būtų šio anekdoto nevertas, bet dėl šviesaus atminimo
Almos Adamkienės. Ar reikia piktintis Tapino ir Šurajevo riteriškumu? Kai šiame
pasaulyje viskas verčiasi ne metais, o valandomis, nespėsime didvyrių veidus
perdažyti ir pakeisti atminimų lenteles, nes visa garbė ir šlovė gali
pasikeisti nuo vienos papuvusios kaip obuolys Zamzos nugaroje antraštės. Katučius
ir peace ženklus pakeisti nuo kolūkio užsilikusiomis šakėmis, kai dar mėžėm
žalmargių mėšlą ir nevalgėm europinių picų ir skrudintų egiptietiškų bulvyčių
už du eurus pem.
Vakar perskaičiau, kad
orkos išmoko apversti ir paskandinti žmonių laivus. Labai sparčiai tai parodo
draugams ir dabar orkos pamažu elgiasi pagal algoritmą. Viena orka gali netyčia
pradėti elgtis teisingai, rinkti čekius, o tai, kaip matome, užkrečiantis
pavyzdys.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą