Sveiki,
Kino kirtikai kaips susitarę gyrė prancūzų filmą „Panelė
Šambon“ (pranc. Mademoiselle Chambon) (2009), kurį pagal romaną
pastatė Stéphane Brizé. Pastarasis rodytas Lietuvoje per „Žiemos ekranai“ kino
festivalį bei per LRT televiziją (gal dar galite pamatyti jų videotekoje). Retai
kada bepažiūriu senesnę kino juostą, tačiau visgi jaučiu sentimentus
prancūziškam kinui, tad nutariau nepraleisti progos.
Istorija pasakoja apie statybininką Žaną, kuris turi žmoną
ir vaiką, atrodo, jo santuoka puiki, problemų nėra, tačiau vieną dieną jis
sutinka sūnaus mokykloje pravesti pasakojimą apie savo profesiją ir netikėtai
susižavi elfiškos išvaizdos blondine mokytoja Veronika (beveik Vienuolio „Paskenduolė“
– mano asociacijos). Pastaroji užsisako jo statybos paslaugų ir Žanas mielai
pagelbsti panelei Šambon. Netrukus jų santykiai perauga į subtilų flirtą.
Atrodo, kad filmas niekuo neypatingas. Paprasta vargana
vyro neištikimybės istorija, o mokytoja vilioklė, truputi infantili, truputį
nerealizavusi save muzikoje, užmetusi smuiką, flirtuoja savo ilgomis gėlėtomis
suknelėmis ir... suvilioja Žaną. Žanas irgi leidžiasi vedamas šio nuotykio. Visa
tai perteikiama ne kaip deginanti aistra, pasiutpolkė, bet priešingai –
melancholiškai, su klasikinės muzikos intarpais, sakytum, prancūziškai
meniškai, išryškinant pagrindinių veikėjų kaltės ir aistros santykį. Iš
vienos pusės toks filmas gan jau senamadiškas, paremtas estetiniais sumetimais
ir gerai parinktų aktorių duetu, – į juos išties lengva, gal kiek nepatogu dėl neištikimybės,
stebėti, kuo viskas pasibaigs. Tiesa, panelės Šambon asmeninė istorija taip ir
nepapasakota iki galo, kodėl ji leidžiasi į tokius nuotykius, nepritampa,
matome tik iš subtilių detalių, kad ji kenčia, yra vieniša, nerealizavusi savęs
ir galbūt dėl tokio būdo pasmerkta likti senmerge.
Stebina tai, kad Prancūzijoje yra pedagogų, kurie „kilnojami“
iš vienos vietos į kitą, iš vieno miesto į kitą – panelė Šambon tokia, kuri
pavaduoja į dekretą išėjusius ar laikinai dirbti negalinčius pedagogus, o kai
jie sugrįžta, jai pasiūlo kitą įstaigą. Patogi sistema. Pagalvojau, kad
Lietuvoje visgi šis reikalas nepaeitų...
Grįžtant prie filmo. Jis lėtas, subtilus, pirmoji
filmo pusė išties intriguoja, subtilumas neretai žavi, ypač gerai susikalbėjo aktorių
pora, įdomu buvo stebėti Žaną, užgrūdintą sunkių statybų ir šitaip lengvai
pasiduodančiam švelniam flirtui. Filmas pastatytas dar tada, kai kompaktai buvo
madingi ir skolinami! O atrodo, kad dar ne taip seniai... Visgi filmo pabaiga
buvo niekuo neypatinga, Šambon nepalenda po traukiniu kaip Karenina, o Žanas
lieka šeimoje – vienos vasaros flirtas, kuris davė abiem veikėjams savito svaigulio
ir vilties, tačiau lyg ir nieko esmingo ar griaunančio neįvyko.
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 6.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą