Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 36: Laimingų Naujųjų 2024 metų! Te vyksta svarbiausia – gyvenimas!

 

Sveiki,

Naujieji metai jau tuoj ant nosies!

Šiemet padariau bene daugiausiai įrašų per šitiek „Maištingos sielos“ gyvavimo metų, net 553! Ir šiemet tai paskutinis įrašas, ir džiugu, jog tai jau 36 pozityvumo įrašas. Labai džiaugiuosi, jog kasdien pamatyti ir užfiksuoti pozityvūs dalykai padeda kitaip orientuotis ir jaustis pasaulyje, nesureikšminti iškylančių bėdų, jų nedauginti, išlipti kaskart vis sausesniam ir sausesniam.

Šiemet esu sau dėkingas už tą ateinantį ir įsitvirtinantį supratimą, kad turiu pats ir tik PATS save ištraukti iš keblumų ir nereikia lūkuriuoti, kad pasaulis ims ir manęs kaip nors pagailės, kad susiklostys kokie nors geresni laikai. Savipagalba ir savikontrolė yra tai, ką tikiuosi toliau tęsti, o juk viskas prasideda nuo minčių, kurie perauga į žodžius, o šie į veiksmus. Taip keičiamas likimas. Manau, nemažai šiemet pasėjau gerų dalykų, esu be galo sau ir pasauliui už tai dėkingas. Dėkingas ir tiems čionai atklystantiems ir perskaitantiems.

Jeigu kasdien pabudę galite kam nors rasti už ką padėkoti (mamai, tėvui, draugams, sau, saulei, lietui, gaivai, karščiui, vienatvei, augintiniui, sutiktiems praeiviams, vaikams, Visatai ir t. t.), vadinasi, yra dėl ko gyventi ir stengtis padaryti ką nors pozityvaus ir gero, kad šis pasaulis būtų geresnis.

Sveikinu su Naujaisiais 2024 metais! Viskas buvo, yra ir bus gerai!

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Ciliari – Basta [lyrics / žodžiai / parole]

 

Sveiki,

Tikriausiai šiuos metus užbaigsiu būtent su italų muzika ir atlikėjo, pasivadinusio Ciliari daina „Basta“. Štai, kas sakoma apie jo muziką: „Ciliari kvepia tolimu laiku, švelnia šviesa ant naktinio staliuko šalia studijos tipo buto lovos, knygomis, cigaretėmis, raudonu vynu ir subtitrais. Muzika nuoga ir nuoširdi, bohemiška, romantiška ir putojanti, dekadentiška ir melancholiška, šiek tiek kaip viename iš tų senų prancūzų filmų, kuriuose tereikia pasiklysti, suvartoti ir leistis nuneštam iki pabaigos titrų. ritinys.“

Išties apie patį atlikėją internete yra keletas reikšmingesnių interviu apie jo muzikinius projektus, tačiau platesnių kontekstų ir sustruktūruotos informacijos labai trūksta. Atlikėjas išgarsėjo maždaug 2019 metais, o 2022 išleido solo albumą „Lato C“, po to jo tęsinį „Lato D“ ir neseniai pasirodė jo naujausias albumas „Maledetti Noi“, iš pastarojo daina „Basta“ ir yra paimta. Puikus ir nostalgiškas itališkos muzikos pavyzdys, kuris išpuolė man prieš pat šių metų Kalėdas ir jau spėjau pamėgti „Basta“ kaip šių dienų atmosferinį foną, tad skubu pasidalyti daina su jumis.

Ciliani – Basta

Žodžiai / lyrics / parole

M'hai detto: "T'amo" che era primavera

E ci ho creduto e un po' ci credo ancora

Anche se adesso sei troppo lontana

Anche se non è più la stessa storia

Ma vorrei dirti solo un parola

L'unica che non ti ho detto ancora

Una che mi faccia stare bene

Tipo "vaffanculo", eh

E sbatterei la testa contro il muro

Se mi bastasse per dimenticare

Se mi bastasse per lasciarmi andare

Da questo amore infame, eh

E vorrei dirti: "Basta"

Esci dalla mia testa

Facciamo finta che non sia successo niente

Che il nostro era soltanto un altro grande errore

E allora dico: "Basta"

Dimentichiamo i baci sulle nostre labbra

Guardiamoci negli occhi per l'ultima volta

E, amore, ciao, eh

No, dai, ti prego, resta

E quanto è freddo questo pavimento

In questa stanza c'è troppo silenzio

Mi manca il suono delle tue parole

Mi manca averti sotto le lenzuola

E che mi frega se fuori c'è il sole

In questo corpo ormai ci piove dentro

E vorrei averti qui per un secondo

E vorrei averti qui in questo momento

E vorrei dirti: "Basta"

Esci dalla mia testa

Facciamo finta che non sia successo niente

Che il nostro era soltanto un altro grande errore

E allora dico: "Basta"

Dimentichiamo i baci sulle nostre labbra

Guardiamoci negli occhi per l'ultima volta

Amore, ciao

No, dai, ti prego, resta

No, dai, ti prego, resta

E vorrei dirti ancora due parole

Tipo che non ci sto capendo niente

Magari non sarà solo un errore

E, amore, dai

Ora non dirmi: "Basta"

Esci dalla mia testa

Facciamo finta che non sia successo niente

Che il nostro era soltanto un altro grande errore

Adesso dico: "Basta"

Dimentichiamo i baci sulle nostre labbra

Guardiamoci negli occhi per l'ultima volta

Amore, ciao, eh

Ora non dirmi: "Basta"

Esci dalla mia testa

Facciamo finta che non sia successo niente

Che il nostro era soltanto un altro grande errore

E allora dico: "Basta"

Dimentichiamo i baci sulle nostre labbra

Guardiamoci negli occhi per l'ultima volta

Amore, ciao, eh

No, dai, ti prego, resta

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Dr. Ken Dychtwald apie žmogaus struktūrą, visatą, hologramas, sąmonę ir materiją

 Sveiki,

„Žmogus yra unikali holograma, kuri pati save sukuria ir kuri pati save pažįsta. Tačiau pažvelgę atidžiau pamatytume, kad žmogaus forma iš esmės nesiskiria nuo mandalos ar kokio kito simbolio, kuris turi savyje sukaupęs išsamią informaciją apie fizinį, socialinį, psichologinį ar evoliucinį savo egzistencijos kontekstą.“ Dr. Ken Dychtwald

Kalėdoms pasirinkau skaityti amerikiečių autoriaus Michael Talbot knygą „Holograminė visata“ ir tikriausiai neprašoviau. Man labai patinka kvantinė fizika ir labai pastaruoju metu ateina informacija būtent iš šios mokslo srities. Toje knygoje pieštuku vedžioju viską išilgai ir įstrižai, nes viskas taip įdomu, kad belieka tik dalytis. Visgi šiandien nusprendžiau cituoti šią mintį, jog iš esmės esame pačios save kuriančios būtybės, jog giliausiuose sluoksniuose iš esmės naudojame tas pačias elementariąsias daleles kaip ir kiaulė, alus ar kaktusas Meksikoje, vadinasi, galima šį bei tą pasakyti ne tik apie žmogaus fizinę sandarą, bet ir tai, jog gyvename savyje, nors laikome, kad esame vieni nuo kitų skirtingi dėl fizinių formų. Taigi.

Jūsų Maištinga Siela

Maištinga Siela sveikina su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais 2024 metais!

 

Sveiki,

Dar vieneri metai, ir dar vienerios Kalėdos... Tiek jau daug gyvenime prilinkėta, bet labiausiai ir nuoširdžiausiai pasitvirtina tai, ką pats linkiu sau, tinka ir kitiems. Ateinančiais metais linkiu sau ir Jums susitvarkyti mintis ir jausmų pasaulį, pamiršti nelaimes ir vargus, kiekvieną priimti kaip savą ir kartu unikalų. Nebeteisti ir nebesmerkti, nebebandyti piktintis, kad visi aplinkui neatitinka tavo matymo ir supratimo – to nereikia jau seniai. Linkiu nebeplakti savęs ir kitų. Priimti iššūkį keistis, pamirštant klaidingą įsitikinimą, kad pasaulis tau gimstant kažką tau turėjo duoti. Niekas nieko nežadėjo, tik mes patys savo pačių pamokomis einame į to pasaulio kokybę ir savikūrą, o tai galų gale veda į klasikinius dalykus: sveikatą, meilę, pasitikėjimą, turtą, gausą, nuotykius, taiką ir gyvenimo pasitenkinimą. Kasdien, kas minutę, kiekvieną akimirką jauskimės visaverčiai ir nusipelnę laimės.

Jūsų Maištinga Siela

Kaip parašyti kalėdinį sveikinimą? Kalėdinis sveikinimas, palinkėjimas

 

Sveiki,

Kasmet kas nors manęs vis paprašo parašyti paprastą kalėdinį sveikinimą, kuris būtų trumpas, aiškus ir transliuotų nuoširdumą. Tiesą sakant, nemėgstu to daryti, čia kaip tie vaiduokliai rašytojai, kurie kokios nors žvaigždės vardu parašo autobiografiją ir žvaigždė ją išleidžia savo vardu. Arba, kai nuolat rašote tuos pačius ar panašius sveikinimus, atsiranda toks netikrumo jausmas, jog kasmet žodžiai kartojasi ir dvelkia ta sovietine retorika, kokią girdėjo mūsų senoliai. Visgi šį jausmą anuliuoja suvokimas, kad rašai pats ir pats įdedi jausmą tą darydamas. Tad nelinkėkite dėl linkėjimo, o geriau jausmiškai išartikuliuokite, ką iš tikrųjų norite skirti tam žmogui, nes kitokiu atveju sveikinimas jums gali tapti formalumu, priederme, nes to tikisi iš jūsų aplinkiniai. Taigi mano patarimai, kaip parašyti sveikinimą, yra labai paprasti ir jau daugeliui savaime aišku.

Pirmas dalykas. Jausti žodžių prasmę ir svarbą, nedaryti nereikalingos pompastikos, nekopijuoti tekstų iš interneto ir neverta graužtis, kad ne visi gimę rašytojais. Linkėjimą NUO SAVĘS gali sudėlioti visi, tad nuoširdumas yra visa ko pagrindas.

Antras dalykas. Įvardykite raštu adresatą t. y., kam skiriate tekstą.

Trečias dalykas. Įvardykite su kuo sveikinate (Kalėdos, Velykos ir t.t.)

Ketvirtas dalykas. Sureitinguokite svarbos didėjančia ar mažėjančia tvarka palinkėjimus, norus, svajones.

Penktas dalykas. Žodis „tegu...“ programuoja, jog tai turėtų galimai įvykti, kas netiki dar žodžio galia?

Šeštas dalykas. Nepamirškite pasitikrinti skyrybos, rašybos klaidų. Paprastai sveikinime daug tikrinių daiktavardžių ir nevenkite įvardžių rašyti iš pagarbos reikalo didžiąja raide.

Septintas dalykas. Įterpti vieną humoro sakinį (te sniegas virsta pinigais!) galima įdomumo dėlei, jeigu žmogų pažįstate.

Aštuntas dalykas. Pasirašykite nuo ko šis linkėjimas. Po daugel metų tie laiškai ar atvirukai būna praverčiami, tad ir data teksto pabaigoje gali netikėtai grąžinti į prisiminimus, tai veikia.

Taigi. Tiek.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dvyliktosios naktis" / "La nuit du 12"

 Sveiki,

 

Mėgstu kriminalinius detektyvus, tačiau neretai nutinka taip, kad filmai vieni įtraukia ir išlaiko įtampą iki galo, o kiti tiesiog praeina be didesnės intrigos. Tiesą sakant, daug kas man rekomendavo pažiūrėti prancūzų režisieriaus Dominik Moll pastatytą „Dvyliktosios naktis“ (pranc. La nuit du 12) (2022), pastarasis Kanų kino festivalyje sulaukė nemažai pagyrimo ir puikių vertinimų. Iš filmo visgi tikėjausi nemažai, juolab kad neseniai žiūrėjau Auksine palmės šakele įvertintą „Kritimo anatomiją“ – puikią kriminalinę istoriją, tad kontekste visgi „Dvyliktosios naktis“ atrodo netgi prastas filmas.

 

Istorija pasakoja apie vidurnaktį nužudytą jauną moterį. Ją kažkas apipylė benzinu ir padegė, o prancūzų policininkai ir kriminalinių bylų detektyvai bando išsiaiškindami kvosdami tai geriausią žuvusiosios draugę, tai jos meilužius, tačiau viskas, prie ko jie prisikasa, vėliau vienaip ar kitaip jiems išsprūsta iš rankų. Pagrindinis veikėjas Johanas tiria byla ir kartais, bent jau man, priminė Nedą Flandersą iš „Simpsonų“, nes toks beskonis ir vertybių vertybes utriruojantis veikėjas gali atbaidyti bet ką. Jis tiesiog tobulai neįdomus, kaip, beje, ir pats tyrimas ir nusikaltimas, kuris nekelia didelio įspūdžio, o vietomis netgi nuobodžiai sekamas neįdomus Johano gyvenimas, išskirtinai susietas tik su stresiniu darbu.

 

Filmas absoliučiai klasikinio kriminalinio „sukirpimo“, tiesa, pabaigoje taip ir nesužinome, kas iš tikrųjų nužudė moterį – lyg ir turėtų būti gero filmo bruožas nepasakyti visko iki galo, tačiau šioje istorijoje nelabai tai suveikia, nes istorija lyg ir statoma pagal klasikinius detektyvo modelius, kai pabaigoje atskleidžiama tiesa. Tiesa, vienintelis lūžis įvyksta nuobodžiajam Johanui, kuris galiausiai pradeda jausti naujai detektyvei potraukį ir nebesijaučia toks flandersiškas tarp haumeriškų savo kolegų. Jeigu rimtai, filmas labai vidutinis visais atžvilgiais, o retkarčiais epizodiškai ir nuobodokas.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 35: laisva siela – laisvame kūne

 

Sveiki,

 

Pagalvojau, kokia galėtų šiandien būti pozityvumo tema ir ji atėjo savaime iš penktadieninės meditacijos.

 

Užsimerkite. Grįžkite į savo vidų besąlygiškai atmetę viską, ką protu žinote apie save šiame laike ir pasaulyje: tapatybę, vardą, dienos įvykius, kančią, traumas, profesinę veiklą, lūkesčius, laimę ir nelaimes, santuoką, skyrybas, vienatvę, priklausomybes... Tarsi tai tebūtų tik išorėje, kaukės, įvaizdžiai, įsitikinimų lukštas. Susitelkite savyje be tapatumo, tik vien iš to, kas amžinai nekinta ir tai... netrukus prasiskleidžia. Tavo savastis, kurion visada gali grįžti kaip į namus, tada iš šios perspektyvos, atrodo, viskas laikina, žaidimas, nepastovu ir pernelyg sureikšminta. Todėl aplinka, išorėje likę dalykai harmonizuojasi, nebelieka sureikšminimo ir susireikšminimo, nes iš gilumos žinai, kad esi nemirtingas ir tai tave išlaisvina kaip sielą, o kai tai išsilaisvina, nebelieka pretenzijų ir kūnui, jis taip pat tampa laisvu. Kitaip sakant, iš vidaus pakinta tikrovė, nes keičiasi santykis visur viskame. Jeigu rasite kasdien laiko įbėgti į savastį, nekintantį savęs suvokimą, lengviau paleisite blokus ir gyvenimo kokybė bei psichinė sveikata pagerės. Rask laiko būti savimi be apibrėžties ir rėmų.

 

Iš tikrųjų dėkoju už šį priminimą „Budinimo kanalo“ kūrėjui Pauliui. Meditaciją galite išbandyti, klausydamiesi jo įrašo.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: MIKA - Jane Birkin [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

Ką tik penktadienio vakarą praklausiau Libano kilmės prancūziškai ir angliškai dainuojančio atlikėjo Michael Holbrook Penniman Jr., kuris mums labiau žinomas sceniniu trumpiniu Mika (g. 1983), naujausio prancūziško albumo „Que ta tête fleurisse toujours“. Pastarasis buvo išleistas šių metų gruodžio 1 dieną ir tapo septintuoju solo atlikėjo albumu. Mika išgarsėjo anglišku albumu 2007 metais, kai visi, netgi Lietuvoje, traukė jo šlagerį „Relax Take It Easy“.

Naujausias albumas atrodo vientisai lengvas, labai prancūziškas ir melodingai švelniai tvarkingas. Labiausiai patiko daina „Jane Birkin“ (antrasis albumo takelis), toks melodingai raminantis, ilgesingas ir lengvai niūniuojamas. Daina tapo Prancūzijoje trečiuoju šio albumo singlu, o šiandien galite pasiklausyti ir jūs.

Žodžiai / lyrics / mots

Mika – Jane Birkin

 

Je suis

Parfois beacoup trop grand

Parfois beacoup trop petit

Je vis souvent en m'effaçant

Peu importe ou je suis

Libre, libre, libre comme l'air

Vivre, vivre à ma manière

Vivre libre, je sais pas faire

Moi, j'suis pas à l'aise dans mes blue jeans

Je rêve d'un amour à la Birkin

Tous ces regards qui m'assassinent

Et moi je n'ose pas sortir de la piscine

Pour vivre mon rêve jusqu'au bout

J'aimerai seulement me dire que j'm'en fous

J'suis pas à l'aise dans mes blue jeans

J'rêve d'un amour à la Jane Birkin

Cette nuit j' suis un enfant qui danse je suis un homme qui s'oublie

Tant pis si mes bras se balancent

Tu te moques et tu ris

Libre, libre, libre comme l'air

Vivre, vivre à ma manière

Vivre libre je sais pas faire

Moi, j'suis pas à l'aise dans mes blue jeans

Je rêve d'un amour à la Birkin

Tous ces regards qui m'assassinent

J'ose pas sortir de la piscine

Pour vivre mon rêve jusqu'au bout

J'aimerai seulement me dire que j'm'en fous

J'suis pas à l'aise dans mes blue jeans

J'rêve d'un amour à la Jane Birkin

La la la la la la la

La la la la la la la

La la la la la la la Jane Birkin

J'suis pas à l'aise dans mes blue jeans

J'rêve d'un amour à la Birkin

Tous ces regards qui m'assassinent

J'ose pas sortir de la piscine

Pour vivre mon rêve jusqu'au bout

J'aimerai seulement me dire que j'm'en fous

J'suis pas à l'aise dans mes blue jeans

J'rêve d'un amour à la Jane Birkin

J'suis pas à l'aise dans mes blue jeans

J'rêve d'un amour à la Birkin

Tous ces regards qui m'assassinent

J'rêve d'un amour à la Jane Birkin

 

Jūsų Maištinga Siela

Kokia skaitymo nauda, lyginant su televizoriaus žiūrėjimu ir naršymu internete?

 

Sveiki,

Kai atsirado plačiai prieinamas internetas, prislopo ir diskusijos apie tai, kad vaikai neskaito knygų ir tai yra tam tikras degradavimas (kultūrinis ir vidinės ūgties). Aš pats gerai dar pamenu, kai tą internetą galėjai matyti kaip savo ausis, arba interneto kavinėse už mokestį, visi kaip susitarę viską siurbėme iš televizijos, o tėvai ir visuomenininkai kukavo, kaip blogai tas televizorius, jog geriau vaikai ir jaunimas skaitytų knygas.

Šiandien dažnas nevengia ir audio knygos, turiu galvoje, paprastai mokinius, kurie negali suskaityti popierinės versijos, net jeigu ir auksu ir deimantais viršelis būtų inkrustuotas. Visgi tenka pripažinti, kad skaitymas ir audio įrašo klausymas nėra tų pačių smegenų funkcijų lavinimas, o tuo labiau skaitymo kultūrą išstūmęs anuomet televizorius su lėkštomis ir gan banaliomis laidomis (anuomet to neįvertinome) negali pakeisti teksto tėkmės, sakinių ir stiliaus pajautimo bei labiausiai to, ką iš esmės nudirba vaizduotė. Vaizduotė pastaruoju metu išvis nurašoma, užkaišioja multimedijos matytomis galimybėmis, kurias dažnas papūgiškai atkartoja nustekendamas vidinius savo unikalius parametrus. Kitą vertus, kiekvienoje epochoje ir kartoje savo, tačiau neatimsi keleto dalykų, ką vaikams, paaugliams ir jaunuoliams duoda skaitymas.

Plečia vaizduotę.

Padeda geriau rašyti, plečia žodyną (kalbėjimo ir rašymo).

Geriau suvokiama sintaksė.

Lavinamos didesnės įvairovės smegenų veiklos .

Skaitantys žmonės beveik dažniausiai visada sutinka, kad knyga buvo įdomesnė už filmo ar spektaklio pastatymą, vadinasi, vaizduotė yra galingesnė „verpti“ žodinį tekstą į vaizdinį ir jausminį pasaulį.

Akys mažiau pavargsta nuo popieriaus nei nuo spinduliuotę skleidžiančio prietaiso.

Nėra triukšmo.

Neribotos asmeninės interpretacijos galimybės.

Gali tapti knygų vlogeriu.

Tau darosi įdomios „Knygų mugės“, imi sekti rašytojus, turi naujų autoritetų.

Gerina miego kokybę, mažina stresą, didina pasitikėjimą savimi.

Didina motyvaciją siekti savų tikslų (perskaityti 300 puslapių, tai ne filmą prasukinėti ir pasakyti eilinį sykį „šlamštas“).

Didina savarankumą ir intelektą, skaitantis pradinukas niekada neišaugs į bestuburį homo sapiens.

Skaitantys tėvai diktuoja madą vaikams, skaitymo ritualas ir pokalbiai apie vieną ar kitą knygą stiprina šeiminius santykius, trina nesusikalbėjimo ribas.

Kolekcionuoti knygas ir jomis dalytis, turėti savo namų biblioteką, reiškia turtą ir malonumą.  

P. S. Nenoriu pasakyti, kad žiūrėti kokybiškus filmus, TV laidas, YouTube tinklalaides yra blogai. Tikrai ne. Šiandien priešingai nei anuomet, galime tarp šlamšto ir vulgarybių atsirinkti pačius įdomiausius ir verčiausius dalykus, tačiau skaitymas yra visai kas kita ir jis neturėtų išvis konkuruoti su medijomis.

Jūsų Maištinga Siela

Geriausios 2023 metų mano perskaitytos knygos: Top 10!

Sveiki,

 

Artėjant šių metų pabaigai skubu padaryti geriausių šiais metais perskaitytų knygų ataskaitą ir rekomendacijas Jums, mielieji. 2023 metai nebuvo mano literatūriniai metai, perskaičiau rekordiškai mažai knygų, nes buvau „įkritęs“ į neskaitymo blokus, domėjausi kitomis veiklomis ir ne visada rasdavau laiko knygai. Labai ilgai skaičiau lenkų nobelistės Olgos Tokarczuk „Jokūbo knygas“ (pradėjau rugpjūtį ir baigiau vėlyvą rudenį – laiko oho-ho-ho!), tačiau juk visko ir neįmanoma perskaityti, o ir, žinoma, nereikia, nes už knygos visada yra ir kitas, asmeninis gyvenimas.

 

Visgi džiaugiuosi tam tikromis savo skaitymo tendencijomis, kurios koreliuoja ir su leidyklų pasiūlymais. Šiemet kaip niekad daug LGBTQ+ grožinės ir kokybiškos literatūros, o pagrindinės leidyklos, kurios nesibodi jos leisti yra Baltos lankos ir Kitos knygos. Taip pat išpildžiau savaip anais metais duotą pažadą skaityti daugiau lietuvių autorių grožinės literatūros, tačiau apleidau dokumentiką ir mokslinę literatūrą.

 

Bet... Viena šikna visų laukų neapšiksi!

 

Iš viso perskaityta: 27 knygos.

Užsienio autorių:  18 knygų.

Lietuvių autorių: 9 knygos.

Poezijos: 1 knyga.

 

MANO VERSTINĖS GROŽINĖS LITERATŪROS TOP 10 2023 M.!

Recenzijas perskaitysite paspaudę ant mėlynų nuorodų.

1.Douglas Stuart „Šugis Beinas“. Metų pradžioje perskaityta knyga paliko visų metų geriausios knygos savotišką šleifą. Jaudinanti škotiška socialinė istorija, menanti asmenybės tapsmą ir savęs priėmimą. Booker premija!

2.Tove Ditlevsen „Kopenhagos trilogija“. Daug kas ją spėjo suskaityti dar 2022 metais, tačiau man tik šių metų pirmojoje pusėje. Taip, tai išties įtaigus ir bauginantis romanas apie klaikias pačios rašytojos priklausomybes, o kontekste aidi Danijos besikeičiantis politinis fonas. Dar ilgai galima galvoti apie šią knygą, kuri palieka nevienareikšmišką emocinį foną.

3.Olga Tokarczuk „Jokūbo knygos“. Didžiulis šių metų skaitinys prilygo kopimui į kalnus, buvo ir šunkelių, nevisai patikusių, tačiau knyga kolosali, suteikianti neįtikėtinai daug žinių apie Vidurio Europą ir jos istorijos raidą. Nepaprasta, tačiau kartu reikia grumtis su teksto platumais, visgi ji viena įsimintiniausių šiemet. 

4. Šių metų grožinę literatūrą baigiau dar vienu Bookerio laureatu – Damon Galgut „Pažadas“. Tai išties skaidrus, poetiškas ir melancholiškas romanas, atskleidžiantis žmogaus prigimties klajones po kultūrinius ir socialinius konstruktų barjerus, prarandant žmogiškumą.

5. J. M. Coetzee „Fo“. Jau sunku įsivaizduoti metų topo be šio autoriaus, nes kasmet pasirodo po naujo romano vertimą ir jis vis dar mano mylimas autorius. „Robinzono Kruzo“ savotiškai nutildytų kontekstų rekonstrukcija, įsimenanti giliomis įžvalgomis, mįslingais kontekstais ir taupia literatūrine išmintimi.

6.Édouard Louis „Edžio Belgelio pabaiga“. LGBTQ romanas apie nelengvą asmenybės tapsmą, įsimenanti savo atjauta, brutalumu ir dėmesingumu smurto antikultūros pasekmėms.

7. Antrasis skaitytas armėnės Narine Abgaryan romanas „Simonas“ nebebuvo toks paveikus kaip anuomet „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“, tačiau atpažįstama kaukazietiška atmosfera, folkloriniai magiški niuansai, viltį ir gerumą žadinantis pasakojimas apie galimybę gyvenimo pusiaukelėje atgimti nauju žmogumi. Ir, žinoma, už pamėlynavusias Simono ausis!

8. Agota Kristof „Vakar“ – miniatiūrinis melancholiškas egzistencialistinis vengrų kilmės autorės romanas. Puikiai taupiai perteikta karo imigrantų dalia, slogi ir destruktyvi būtis ir buitis, pagrindinio veikėjo depresija. Vis laikau špygas, kad kas perleistų iš naujo trilogiją „Storas sąsiuvinis“, nes ta knyga dar stipresnė ir reikalingesnė.

9.Olga Ravn „Darbuotojai“. Šiemet sunkokai man su „Raros“ knygomis, nors pernai buvo toks geras derlius, bet be „Regos nervo“, kuri, tiesą sakant, šiek tiek nuvylė, man kur kas paveikesnė buvo Tarptautiniam Bookeriui nominuota danų rašytojos „Darbuotojai“. Tai savotiška ir netikėta literatūrinė forma išgauta mistika, peržengianti epinio pasakojimo ribas.

10.Brigitte Giraud „Gyvenk greitai“. Tik pradėjęs skaityti, beveik neabejojau, kad knyga bus prasta arba šiaip sau, o pabaigęs dar ilgai galvojau apie autorę ir jos patirtis. Goncoutų premija! Jautri, sopulinga ir kartu teikianti gydomųjų galių knyga apie tai, kaip traumos ir netektys tampa likusio gyvenimo neišsemiamu savasties šaltiniu.

MANO LIETUVIŲ AUOTORIŲ GERIAUSIŲ KNYGŲ 2023 M. TOP 5!

1.Akvilina Cicėnaitė „Anglų kalbos žodynas“. Vienareikšmiškai nustebinęs atmosferinis kelionių, klajonių ir suvokimų romanas, turintis savo formą ir idėjinę mintį. Iki šiol manau, kad tai vienas stipriausių lietuvių romanų, pasirodžiusių per pastaruosius kelerius metus. Šaunuolė autorė.

2.Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė II“. Pas mane knyga pragulėjo beveik trejus metus, tačiau tik šią vasarą perskaičiau ir vėl atgaminau puikią teksto tėkmę, pasakojimo ritmą. Šiuo metu knygą aptarinėja nemaža dalis Europos, komercinė sėkmė suprantama ir pagirtina. Autorė fenomenali ir šiaip... Iš knygos sužinojau daug netikėtų istorinių dalykų, kurie stebino ir šokiravo.

3.Jurga Tumasonytė „Naujagimiai“. Konkuravo pas mane su Kalinauskaitės istoriniu romanu, sakyčiau, savaip lygiavertės, bet Tumasonytė labiau prieinama masėms, suprantamesnė ir jos struktūra man aiškesnė ir lengvesnė. Pamenu, kai skaičiau, tiesiog nereikėjo jokių pertraukų, viskas švaru ir gerai parašyta.

4.Danutė Kalinauskaitė „Baltieji prieš juoduosius“. Juvelyrinė literatūra, kur sakinio ritmas ir pikantiški istoriniai faktai puikiai dera su autorės pasirinkta neverkšlenimo literatūrine laikysena ir politika. Tikrai geras ir vertas kūrinys, kuris išliks dar ilgai atmintyje.

5.Virginija Kulvinskaitė „Keturi“. Maniau, šią vietą duosiu visgi Kristinai Tamulevičiūtei už 2013 debiutinę ese knygą „Pasakojimai apie vieną miestą“, tačiau perkračiau galvoje, kad visgi „Keturi“ šiek tiek gal imponavo labiau. Taupiai ir beveik skūpai parašytos istorijos-sušiai susivalgo nepretenzingai greitai ir sočiai, tačiau istorijos pasilieka ilgai, tarsi savaip prasitęstų apie jas mintijant.

Štai ir viskas. Mano skaitymo metai. Daug ko neįtraukiau ir nepaminėjau, tačiau pagaunu išlepinto skaitytojo tendenciją, kad mane vis nustebinti sunkiau ir sunkiau. Gal dėl to tie skaitymo blokai ateina? Niekada nežinosi, tačiau tikiuosi, kad kiti metai bus įdomesni ir gausesni, nors ir šių metų knygų reitinge netrūksta blizgių perliukų. Tikiuosi, kad kas nors bent vieną atsirinks dėl šio įrašo.

Jūsų Maištinga Siela