Sveiki,
Man patinka filmai apie
švietimą ir mokyklos gyvenimą, nes dažniausiai tokie filmai būna socialiai
aštrūs, iškelia nemažai klausimų, į kuriuos dažnai atsakymo nėra, todėl filmai
lieka atviri ir apie juos įdomu mąstyti. Panašiai to tikėjausi iš vengrų
režisieriaus Gábor Reisz filmo „Tikroji priežastis“ (vengr. Magyarázat
mindenre) (2023), kuriame pasakojama apie abiturientą Abelį, kuris
neišlaiko istorijos egzamino, todėl gėdingai apkaltina mokytoją nusistačiusį jo
atžvilgiu.
Iš tikrųjų filmas
perteikia visą mokyklos ir mokytojo pažeidžiamumo istoriją. Kaip yra lengva
kompromituoti, meluoti ir kerštauti, kai iš tikrųjų dėl savo nesėkmės Abelis
kaltas tik pats. Manau, Lietuvos mokyklose taip pat dažnai mokytojai
terorizuojami vaikų ir jų tėvų dėl asmeninių nesėkmių, jie persekiojami,
atakuojami socialiniuose tinkluose, gėdinami ir aptariami kaip prasti pedagogai.
Filmas ne tik perteikia šmeižto istoriją, bet ir paradoksaliai atskleidžia
žiniasklaidos formuojamą „tiesą“ dėl to, kas tariamai įvyko: Abelis neišlaiko
egzamino, nes jis pamiršo išsisegti patriotinį vengrų ženklelį. Apie šį šmeižtą
parašo ambicinga žurnalistė, kuri iš mokytojo istorijos labai greitai pasidaro
karjerą ir jaučiasi labai dėl to laiminga. Visas socialinis burbulas išpučiamas
iki beprotybės, tačiau labiausiai stebina mokyklos pozicija: nuslopinti
skandalą mokytojo sąskaita, kad tik mokykla išlaikytų gerą reputaciją, nes
reikia gauti remontams finansavimą.
Labai panašią mokyklos
poziciją galima pamatyti ir šių metų japonų filme „Monstras“, kada skalpuojami
mokytojai, priversti administracijos atsiprašinėti, kad tik viešojoje erdvėje
mokyklos vardas nenuskambėtų blogai. Bet argi ne tokioje slopinimo ir melo
visuomenėje gyvename ir mes? Švietimo ministerija meluoja gyventojams, brukdama
klaidingą statistiką, mokytojai lieka neišgirsti ir pateikiami kaip egoistai,
kurie negalvoja apie mokinių ugdymą ir dar drįsta streikuoti, jie gėdinami ir
žeminami. Toji profesija, kurią po metų turėtų padaryti prestižine, išėjo tokia
pajuokianti ir žeminanti, kad tikriausiai belieka tik sėdėti ir sukti tokius
filmus kaip „Tikroji priežastis“ apie absurdą, kuris kuriamas švietimo
įstaigose. Kitą vertus, verta filmą pasižiūrėti ir dėl keistokai, atrodo,
atsilikusios vengrų švietimo sistemos, nes juk šitaip egzaminą, kai
išsitraukdavai bilietėlį ir kalbėdavai komisijai, laikydavo sovietiniai žmonės,
pasirodo, sistema išlikusi dar nuo socialistinių laikų. Taip pat filmas šiek
tiek padeda susigaudyti ir suprasti pačius vengrus Europos kontekste, kodėl jie
tokie prieštaringi. Mokytojas ir Abelio tėvas iškart susipyksta dėl politinių
pažiūrų, atrodo, jog Vengrijoje yra dvi susipriešinusios grupės: vieni iš jų
palaiko Orbano diktatorišką poziciją, kiti trokšta atsinaujinimo ir liberalumo.
Filmas papasakotas iš pačių įvairiausių perspektyvų, todėl istorija teka ekrane
kaip koks kaleidoskopas, o tai patikimas būdas byloti apie skirtingas tiesas ir
pozicijas.
Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 7.8
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą