Maria Orsitsch (Maria Oršić): nacistinės Vokietijos okultizmo mediumė, turėjusi kontaktą su NSO ir priklausiusi "Vril" draugijai

 Sveiki, mieli skaitytojai,

 

Šio straipsnio nerekomenduoju skaityti skeptikams ir vienos tiesos besilaikantiems skaitytojais. Apie Mariją Ošič sužinojau gal dar mokykliniais laikais. Apie šią realiai egzistavusią asmenybę nebuvo kalbėta beveik nieko, ji buvo pridengta propagandos, nutylėjimų ir keistų šypsnių migla, kitaip sakant, suezoterinta, priskirta labiau sąmokslo teoretikams, tačiau kas iš tikrųjų buvo šioji paslaptingoji graži kroatė? Ar ji iš tikrųjų bendradarbiavo su Hitleriu ir naciais, padėjo jiems sukurti karinę įrangą, pasitelkusi telepatiją su ateiviais? Šiame įraše pabandysiu sudėti mintus ir tiksliai žinomus faktus apie ją.

 

Maria Orsitsch kilmė ir ankstyvasis gyvenimas

 

Marios Oršič vardas ir pavardė šiuolaikinėje literatūroje pasižymi itin gausia rašybos įvairove, kurią lėmė skirtingos kalbinės tradicijos ir legendos sklaida. Dažniausiai sutinkama vokiškoji variacija Maria Orsitsch, kurioje galūnė „-itsch“ tarnauja kaip fonetinė slaviškos pavardės adaptacija vokiečių kalbai, tuo tarpu kroatiškuose šaltiniuose, pabrėžiant jos tariamą kilmę iš Zagrebo, ji įvardijama kaip Marija Oršić. Anglakalbėje erdvėje ir populiariuose interneto forumuose pavardė neretai supaprastinama iki Maria Orsic, o kai kuriuose ezoteriniuose tekstuose galima aptikti net tokių formų kaip Maria Orsič ar Orschitsch. Ši variacijų gausa tik dar labiau sustiprina mistišką jos įvaizdį, nes vieningos oficialios rašybos nebuvimas archyviniuose dokumentuose leidžia tyrinėtojams ir sąmokslo teorijų kūrėjams laisvai interpretuoti šios asmenybės istorinį autentiškumą.

 

Remiantis okultinėmis legendomis, Marija Oršič gimė 1895 m. spalio 31 d. Vienoje, kuri tuo metu buvo multikultūrinis Austrijos-Vengrijos imperijos centras. Jos kilmė simboliškai sujungė dvi skirtingas erdves: tėvas Tomislavas Oršičius buvo kroatų imigrantas iš Zagrebo, o motina Sabina – vietinė austrė. Augdama Vienos intelektualinėje ir mistinėje atmosferoje, Marija nuo mažens pasižymėjo ne tik neįprastu, eteriniu grožiu, bet ir anksti pasireiškusiu polinkiu į metafiziką. Vaikystėje ji esą matydavo vizijas ir girdėdavo balsus, kurių kiti nariai nesuprasdavo, o tai jos šeimai kėlė tiek nuostabą, tiek nerimą.

 

Paauglystėje Marija tapo aktyvi vokiečių nacionalistinių judėjimų dalyvė, tačiau jos interesai neapsiribojo vien politika. Ji prisijungė prie judėjimo, siekusio Austrijos prijungimo prie Vokietijos, tačiau tuo pat metu gilinosi į teosofiją ir rytų mistiką. Jos gebėjimai tapo akivaizdūs, kai ji pradėjo demonstruoti fenomenalias mediumės savybes – gebėjimą patekti į gilų transą ir automatinio rašymo būdu fiksuoti informaciją nepažįstamomis kalbomis. Legendose pasakojama, kad Marija turėjo itin ilgus plaukus, kurie, pagal jos pačios įsitikinimą, veikė kaip savotiškos dvasinės antenos, leidžiančios priimti signalus iš anapusinio pasaulio.

 

Dar prieš prasidedant bet kokiam oficialiam bendradarbiavimui su vėlesnėmis politinėmis jėgomis, Marija Miunchene subūrė nedidelę moterų grupę, pasivadinusią „Vril-Damen“ (Vril moterimis). Visas šias moteris jungė bendras bruožas – neįtikėtinai ilgi plaukai ir gebėjimas komunikuoti su kitomis dimensijomis. Marija teigė, kad jau tada ji pradėjo gauti pranešimus iš Aldebarano saulės sistemos. Šie ankstyvieji seansai esą suteikė jai prieigą prie senovės šumerų kalbos fragmentų ir techninių vizijų, kurios vėliau tapo pamatu jos kuriamoms teorijoms apie kosminę energiją ir tarpplanetines keliones.

 

Iki Lemtingo 1919-ųjų susitikimo Berchtesgadene, kuriame esą buvo nuspręsta kurti skraidančius aparatus, Marija jau buvo susiformavusi kaip charizmatiška ir paslaptinga figūra okultiniame Miuncheno pogrindyje. Jos reputacija rėmėsi ne tik fiziniu patrauklumu, bet ir gebėjimu interpretuoti sudėtingus ezoterinius tekstus bei vizijas, kurios atrodė peržengiančios tuometinio mokslo ribas. Būtent šiame etape ji tapo savotiška jungtimi tarp grynosios mistikos ir būsimų techninių ambicijų, kurios vėliau buvo panaudotos Trečiojo Reicho užkulisiuose.

 

Maria Orsic (Oršič) ir jos bendradarbiavimas su Trečiuoju Reichu ir Hitleriu: tikrovė ar legendos?

 

Marios Orsitsch bendradarbiavimas su nacių elitu prasidėjo lemtingu 1919-ųjų gruodį, kai ji mažame namelyje netoli Berchtesgadeno susitiko su „Thule“ ir „Vril“ draugijų nariais. Teigiama, kad šiame susitikime dalyvavo ir būsimi nacių lyderiai, kuriuos pakerėjo Marios gebėjimas transo būsenoje diktuoti techninius duomenis senovės šumerų kalba. Nors tiesioginių įrodymų apie jos asmeninį ryšį su Adolfu Hitleriu nėra, legendos byloja, kad fiureris žavėjosi jos dvasine galia ir laikė ją „arijų rasei“ skirto pranašumo simboliu. Jų santykiai greičiausiai buvo grįsti ne jausmais, o pragmatišku okultizmu: Hitleris siekė galios įrankių, o Maria tikėjo, kad naciai yra jėga, galinti padėti įgyvendinti jos vizijas apie kosmines keliones.

 

Manoma, kad Maria savo veiklą vykdė vedina ne tiek politinės ideologijos, kiek fanatiško tikėjimo savo mistine misija. Ji nebuvo nacių partijos narė tradicine prasme, tačiau jos įkurta „Vril“ draugija tapo neatsiejama slaptų Reicho tyrimų dalimi. Pasakojama, kad ji niekada nebuvo priversta bendradarbiauti smurtu, tačiau tapo savotiška savo pačios mistinio įvaizdžio įkaite. Jos asmeninė laimė ir šeiminis gyvenimas išlieka visiška paslaptimi – oficialių įrašų apie jos santuoką ar vaikus nėra. Manoma, kad ji pasirinko dvasinę vienatvę, tikėdama, kad fizinis intymumas ar šeiminiai ryšiai nuslopintų jos kaip mediumės galias, todėl jos gyvenimas sukosi tik aplink „Vril“ moterų bendruomenę.

 

Šiame laikotarpyje jos ekstrasensoriniai gebėjimai esą pasiekė kulminaciją. Ji teigė galinti ne tik gauti informaciją iš Aldebarano, bet ir fiziškai jausti erdvėlaikio iškraipymus. Jos seansų metu gauti brėžiniai tapo pagrindu nacių NSO projektams, tokiems kaip „Haunebu“ – disko formos skraidantiems aparatams, kurie turėjo veikti naudojant antigravitacinę energiją. Šie projektai buvo gaubiami tokios paslapties, kad net aukščiausi vokiečių generolai apie juos žinojo nedaug, o Marija buvo laikoma svarbiausia grandimi tarp žmogaus proto ir svetimų technologijų.

 

Į nacių okultines paieškas įsipynė ir Tibeto motyvas. Himmlerio vadovaujama „Ahnenerbe“ organizacija siuntė ekspedicijas į Himalajus, ieškodama išlikusių arijų protėvių paminėjimų ir slaptų žinių apie „Vril“ energiją. Maria Orsitsch, kaip teigiama, palaikė ryšį su šių ekspedicijų dalyviais, tikėdama, kad Tibeto vienuoliai saugo tuos pačius senovės kosminius kodus, kuriuos ji pati gaudavo transo metu. Šis ryšys su Rytais turėjo patvirtinti teoriją, kad vokiečiai yra tiesioginiai dievų iš žvaigždžių palikuonys, o Tibetas – vartai į paslaptingąją Agartos karalystę.

 

Klausimas, kiek Maria žinojo apie Holokausto siaubą ir nacių nusikaltimus žmoniškumui, išlieka viena tamsiausių jos biografijos pusių. Nors ji tiesiogiai nedalyvavo vykdant žudynes, jos veikla vyko pačiame nacių sistemos centre. Kai kurie jos šalininkai bando ją pateisinti sakydami, kad ji buvo visiškai atsiribojusi nuo materialaus pasaulio ir gyveno tik savo vizijose, tačiau istoriniu požiūriu sunku patikėti, kad tokio lygio figūra būtų visiškai nesuvokusi aplink vystančio žiaurumo. Tikėtina, kad ji tiesiog ignoravo realybę vardan savo dvasinių tikslų, laikydama karą tik neišvengiamu etapu prieš naują civilizacijos erą.

 

Artėjant karo pabaigai, kai Vokietijos pralaimėjimas tapo neišvengiamas, pasakojimai apie Mariją tampa dar labiau fantastiški. Paskutinis žinomas dokumentas, siejamas su jos vardu, buvo išsiųstas visiems „Vril“ draugijos nariams 1945 m. kovo mėnesį. Tai buvo paprastas raštelis su žodžiais „Niekas čia nepasilieka“. Nuo tos akimirkos moteris ir visa jos grupė tiesiog pranyko. Nebuvo rasta jokių jos kūno pėdsakų, jokių dokumentų apie mirtį ar suėmimą sąjungininkų pajėgoms įžengus į Berlyną ar Miuncheną.

 

Populiariausios teorijos apie jos galą skyla į kelias kryptis. Vieni mano, kad ji sugebėjo pasitraukti į slaptas nacių bazes Antarktidoje, kur esą iki šiol tęsiami jos pradėti antigravitacijos eksperimentai. Kiti, labiau linkę į ezoteriką, teigia, kad jai pavyko sėkmingai išbandyti savo sukonstruotą erdvėlaivį ir ji galiausiai išvyko į Aldebaraną – ten, iš kur esą ir kilo jos vizijos. Tačiau istorinė realybė greičiausiai yra kur kas proziškesnė: ji galėjo tiesiog pakeisti tapatybę ir likusį gyvenimą nugyventi visiškoje anonimiškumo tyloje, nusinešdama visas savo paslaptis į kapą.

 

Apie realius faktus. Kas išliko iš Marios Orsic gyvenimo?

 

Populiariausia „nuotrauka“ dažniausiai internete matomas jaunos moters su itin ilgais (ji publikuojama šiame straipsnyje), tiesiais šviesiais plaukais portretas. Nors daugelis šią nuotrauką priima kaip Marią Oršič, vaizdo analizės ekspertai ir istorikai teigia, kad tai greičiausiai yra retušuotas montažas arba aštuntajame–devintajame dešimtmetyje sukurta iliustracija. Kai kurios detalės (pavyzdžiui, nuotraukos kokybė ir šešėliai) neatitinka XX a. pradžios fotografijos technikos galimybių.

 

Istorinių artefaktų ir fizinių įrodymų, patvirtinančių Marijos Oršič egzistavimą, būklė yra itin skurdi, nes iki šių dienų neišliko nė vieno oficialiai pripažinto daikto, kurį būtų galima tiesiogiai susieti su šia paslaptinga moterimi. Muziejuose ar valstybiniuose archyvuose nėra jokių asmeninių dokumentų, papuošalų ar drabužių, o vieninteliai pėdsakai cirkuliuoja tik privačiose kolekcijose arba okultiniuose leidiniuose. Dažniausiai minimi „įrodymai“ yra mašinėle rašyti „Vril“ draugijos aplinkraščiai ir mistiniai techniniai brėžiniai, kuriuose vaizduojamos skraidančios lėkštės bei šumerų raštus primenantys simboliai, tačiau jų originalų buvimo vieta nežinoma, o laboratoriniai tyrimai dažnai rodo, kad tai gali būti vėlesnių laikų klastotės.

 

Net ir tokie daiktai kaip žiedai su runų simbolika ar grūdėtos nuotraukos, kuriose neva užfiksuoti jos vizijų pagrindu sukurti skraidantys aparatai, vertinami kaip šiuolaikinės mitologijos dalis, o ne istoriniai liudijimai. Toks visiškas materialių pėdsakų nebuvimas sąmokslo teorijų šalininkų aiškinamas kaip sąmoningas SS pajėgų vykdytas dokumentų naikinimas karo pabaigoje arba pačios Marijos grupės pasitraukimas į visišką anonimiškumą, nusinešant visas paslaptis su savimi. Šiandien vienintelis realiai apčiuopiamas Marijos Oršič palikimas yra kultūrinis fenomenas, egzistuojantis ne muziejų vitrinose, o knygų puslapiuose ir interneto forumuose, kur jos vardas tapo mistinės Trečiojo Reicho pusės simboliu.

 

Ką apie Marią Oršič sako šiuolaikiniai mediumai, eksrasensai, telepatai?

 

Šiuolaikinėje ezoterinėje erdvėje Maria Oršič vertinama ne kaip istorinė asmenybė, o kaip galinga tarpdimensinė dvasia ar archetipas, kurio energetinis atspaudas vis dar stipriai veikia kolektyvinę pasąmonę. Žymus amerikiečių mediumas ir ekstrasensas Corey Goode, kuris teigia turėjęs prieigą prie slaptų kosmoso programų duomenų, tvirtina, kad Maria Oršič nebuvo tik paprastas žmogus, o greičiau aukštesnių civilizacijų hibridas arba mediumė, sėkmingai užmezgusi ryšį su požemine „Anshar“ civilizacija. Jo vizijose Maria pasirodo kaip tarpininkė, kurios misija buvo perduoti technologijas žmonijai, tačiau nacių įsikišimas jas iškraipė ir panaudojo destruktyviems tikslams, todėl ji pati galiausiai pasirinko pasitraukimą iš mūsų realybės.

 

Kitas žinomas ezoterikos tyrinėtojas ir telepatas David Wilcock savo įžvalgose pabrėžia Marios gebėjimą veikti per „nulio taško“ energiją, kurią ji suprato kaip gryną sąmonės srautą. Wilcocko teigimu, Maria Oršič savo transų metu pasiekė Akašos kronikas – visatos informacinį lauką, kuriame saugomos visos praeities ir ateities žinios. Jis pastebi, kad Maria buvo viena pirmųjų šiuolaikinių „šviesos nešėjų“, bandžiusių įtvirtinti moteriškąjį principą ir intuityvųjį mokslą vyriškoje, militaristinėje to meto Vokietijos aplinkoje, tačiau jos asmenybė vėliau buvo demonizuota arba ištrinta iš istorijos.

 

Britų mediumas ir paranormalių reiškinių tyrinėtojas Simon Parkes apie Marią Oršič kalba kaip apie „Aldebarano pasiuntinę“, kurios biologinė sandara buvo šiek tiek kitokia nei paprastų žmonių, o tai leido jai ištverti didelius dažnių svyravimus seansų metu. Jo vizijose Maria ne mirė, o pasinaudojo savo sukonstruotu portalu ir grįžo į savo dvasinę tėvynę žvaigždėse. Parkesas pastebi, kad šių dienų telepatai, bandydami užmegzti ryšį su Marios energija, dažnai susiduria su itin aukštos vibracijos barjeru, kuris rodo, jog ši siela yra pasiekusi labai aukštą evoliucijos lygį ir nebėra prieinama įprastiems mediuminiams kanalams.

 

Savo ruožtu rusų ezoterikas ir vizionierius Andrej Skliarovas, nors daugiau rėmėsi alternatyviąja istorija, savo telepatinėse įžvalgose dažnai nurodydavo į Marią kaip į „šumerų kodų raktą“. Jis teigė, kad Maria Oršič vizijose jam pasirodo ne kaip arijų rasei tarnaujanti moteris, o kaip dvasinė būtybė, kurios vienintelis tikslas buvo suvienyti senovės civilizacijų žinias su šiuolaikine fizika. Jis pastebėjo, kad jos palikimas yra ne konkretūs brėžiniai, o pati idėja, jog mokslas be dvasinio nubudimo yra pasmerktas susinaikinti.

 

Galiausiai žymi vokiečių mediumė Alanna Kaivalya, besigilinanti į mitologiją ir dvasines transformacijas, Marią Oršič mato kaip „Vril“ energijos personifikaciją. Jos vizijose Maria yra simbolinė figūra, rodanti, kaip gilus moteriškas jautrumas gali būti panaudotas siekiant peržengti fizinės materijos ribas. Ji pastebi, kad Maria Oršič šiandienos dvasiniams ieškotojams tarnauja kaip pavyzdys, jog plaukai ar kiti fiziniai atributai ezoterikoje gali turėti ritualinę prasmę, padedančią išlaikyti ryšį su aukštesniaisiais matmenimis, net jei aplinka yra visiškai priešiška tokiam pažinimui.

 

Maištinga Siela