Šios dienos daina: Siiri Sisask "Mis Maa See On" [Žodžiai / Sõnad / Lyrics]

Sveiki visi,

Šiandien noriu pasidalyti viena estų dainininke – Siiri Sisask. Ši puiki estų dainininkė ir sodraus vokalo savininkė – paskutiniuoju metu mano naujas atradimas. Apskritai turiu fetišą – man nepaprastai graži ir daininga estų kalba, taip kartais ir knieti pramokti estiškai, įdomu kaip tie porcelianiniai finų – ugrų žodžiai voliotųsi mano baltiškoje burnoje. Šiaip Siiri Sisask atradau prieš gerus ketverius metus, kai „Kino pavasaryje“ pasirodė kino filmas „Taarka“, kuriame ji atliko pagrindinį vaidmenį, jau tada pastebėjau, kad ji turi puikų balsą, tad visai neseniai kilo noras pasidairyti po išganingą „Youtube“ ir pasiklausyti jos dainų. Nežinau, ar kam nors patiks jos dainos, nes jau spėjau gauti papeikimų apie mano neva blogą muzikinį skonį, tačiau kiekvienas klausosi tai, kas jam patinka.

Siiri Sisask jau gerus du dešimtmečius dainuojanti solistė, kuri Estijoje išleido 11 albumų ir įnešė nemažą indelį į Estijos muzikos industriją. Šįkart noriu pasidalyti bene himnu savoje šalyje tapusia šiek tiek melancholiška daina "Mis Maa See On", kurioje nepaprastai gražiai skamba estų kalba.

Jeigu susidomėjote, galite apsilankyti šios dainininkės svetainėje www.siirisisask.com

Gyvai

Žodžiai / Sõnad / Lyrics

Siiri Sisask – Mis Maa See On

 

Mis maa see on? Siin pole ühtki mäge.

Vaid metsad, lõputud, ja laukasood.

Kuid siinne rahvas täis on imeväge

Ja kummalised nende laululood.

Mis maa see on? Kord öö sööb ära päeva.

Kord päev on nõnda pikk, et neelab öö.

Ühtmoodi mõlemad siin mööda lähevad.

Kui võõras puhkab, kohalik teeb tööd.

Mis maa see on? Kas tõesti üksnes orjaks

Veel ainult kõlbab inimene siin?

Kes selle valu ükskord kokku korjaks,

Et tuleks armastus ja lõppeks piin?

Mis maa see on, kus halastus on ohus?

Mis maa see on, kus vabadus on maasse kaevatud?

Kus on siin õiglus, kus rahukohus?

Kust õiglust otsima peaks vaevatud?

Mis maa see on? Kaastunne siin on roostes,

On roostes häbi, südameta rind.

Siit põgeneda võiksin lausa joostes,

Kuid miski hoiab tagasi veel mind.

Mis maa see on, mis saab mind kinni hoida,

Ja millega ta seda teeb, ei tea.

Ta ju ei kata mind, ta ju ei toida,

Kuid ometigi endaga mind veab.

Mis maa see on? Kas suudan teda mõista?

Kas suudan enam olla temata?

Mis maa see on? Kuis ometigi võis ta

Kõik oma lapsed jätta emata?

Mis maa see on? Siin pole ühtki mäge.

Vaid metsad, lõputud, ja laukasood.

Kuid siinne rahvas täis on imeväge

Ja kummalised nende laululood.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ledi" / "The Lady"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai žvilgtelėti į kino filmą „Ledi“ (The Lady) (2011 m.). Tai naujas Luc Besson darbas. Ilgai maniau, kad prieš tai praūžęs per Lietuvos kino teatrus filmas „Kolumbiana“ buvo režisuotas to paties režisieriaus, o pasirodo, kad Besson tik parašė scenarijų. Luc Besson žinomas iš tokių kino filmų kaip „Penktasis elementas“ ar „Žanda d‘Arc“ šįkart mus nukelia į egzotišką Birmą ir pristato biografinį filmą apie žymiausią šios šalies politikę Aung San Suu Kyi (gavusi Nobelio taikos premiją), kuri 1988 metais iškilo po politinės revoliucijos. Galiausiai politikę labai daug kas palaikė šalyje, bet likimas taip susiklostė, kad galiausiai ji 15 metų praleido savo namuose, jai buvo skirtas areštas.

Nežinau, kaip vertinti juostą. Man ji nelabai patiko. Tokia holivudiško „stailo“, pasakojanti biografinę istoriją, daug masinių scenų... Labiausiai man trukdė žinių stoka, mat, apie pačią politikę nieko nežinau ir nežinojau, sunku palyginti istorinį kontekstą, nes man Mianmaro (Birmos) politika visiškai svetima ir apie ją neturiu jokio žalio supratimo, o tuo labiau nežinau Aung San Suu Kyi biografijos, jos asmenybės, nei kokia ji iš tikrųjų buvo gyvenime, kad galėčiau įvertinti juostos tapatumą su realiu gyvenimu. Tai suprantate, kad žiūrėjimas tapo tarsi paprastos melodramos lygiu su visiškai neidentifikuojamu istoriniu kontekstu, asmenybėmis ir pan. Galiu pasakyti taip – juostą sugadino mano neišsilavinimas, juodumas ir nežinojimas. Tikiu, kad rytiečiai, žiūrėdami šią juostą, pajus labai daug sentimentų ir, žinoma, tie, kurie domisi politika, pačios politikės asmenybe bei asmeniniu jos gyvenimu, kuris neatrodė toli gražu lengvas ir smagus.

Filme man labiausiai patiko pagrindinė aktorė Michelle Yeoh, kuri man pasirodė mažiausiai dirbtina, tokia natūrali, šiek tiek melancholiška, bet graži. Iš to sprendžiu, kad jai visgi pavyko sukurti (atkurti?) šios asmenybės kultą.

Mano įvertinimas: 6/10
kritikų vidurkis: 43/10
IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela,

Filmas: "Kivirčas" / "Carnage"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Kivirčas“ (Carnage) (2011 m.). Aha... Šis filmas mane prigavo! Pradėjau žiūrėti ir viskas mane taip pagavo, taip įtraukė tų santykių bylinėjimas, kad net praradau žadą. Filmo veiksmas vyksta visada viename bute, be jokių pertraukų, vienas ilgas, rodos, niekada nesibaigiantis pokalbis tarp dviejų sutuoktinių, kurie bando išspręsti jų sūnų kilusį konfliktą. Net struktūriškai matosi, kad siužetas yra skirtas teatro scenai, po to pasižiūrėjau, ogi filmas ir statytas pagal pjesę! Bet tai filmo nesumenkino, nes viskas buvo tiesiog tobula – štai ką galima pavadinti tobula, organiška ir gera komedija, kuri kyla iš natūralių gyvenišmų aplinkybių, yra gyva, besivystanti.

Labiausiai patiko personažų besivystanti linija, kada pokalbis prasideda labai santūriai ir baigiasi daiktų trankymais, girtuokliavimu. Per visą filmą spėjo atsiskleisti įvairūs deriniai – vyrai palaiko vyriškas idėjas, moterys – moteriškas, poros palaiko savo sutuoktinius – įvairiapusė psichologinė įtampa, variacijos. Palaipsniui kiekvienas personažas atskleidžia ir savo silpnybes, ir savo žvėriškumą ir viską, kas esti žmoguje. Manau, kad pats siužetas, pjesė ir filmas, kurį režisavo „Pianisto“ režisierius Roman Polanski, yra labai stiprus, įtaigus, logiškas, įsibėgėjęs siekiantis kulminacijos.

O ką jau bereikia kalbėti apie aktorių kolektyvą – Judie Foster, Kate Winslet, Christoph Waltsz, John C. Reilly – jie buvo nuostabūs, man asmeniškai labiausiai imponavo Kate Winslet personažas, nežinau kodėl, gal dėl to, kad labiausiai esu prisirišęs prie jos paskutiniuoju metu, arba šiaip tiesiog buvo įtaigiausia – nežinia.

Labai džiaugiuosi pamatęs šią mūsų gyvenimo absurdą deklaruojančią draminę komediją, kuri išlaikė mano dėmesį iki pat paskutinės akimirkos, o po seanso pasijutau labai pasisotinęs, todėl nepagailėsiu šiam filmui pačių aukščiausių balų.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 61/100
IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Padauža" / "Berniokė" / "Tomboy"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Padauža“, šis filmas dalyvavo Scanorama programoje – Lietuvoje vykstantis Europos šalių kino festivalis, kuriame filmo pavadinimas buvo verčiamas „Berniokė“ (Tomboy) (2011 m.). Tai jaunos ir talentingos prancūzų režisierės Celine Sciamma antrasis pilnametražis filmas, kuris yra gavęs ne vieną festivalinį prizą. Iš esmės prancūziškas kinas man patinka, jis turi savito žavesio, neretai jis būna natūralistinis, taip galiu atsiliepti ir apie šį filmą – viskas paprasta, nedirbtina, organiška, super natūralu. Pati režisierė teigė, kad ir norėjusi sukurti filmą, kuris kalbėtų apie natūralią vaikystę be socialinės terpės, manau, kad jai pavyko.

Labiausiai visame filme glumina mergaitė Laura, kuri atrodo kaip berniukas. Jau vaikystėje prasideda dvilypis gyvenimas, nes vaikai supranta ir jaučia savyje augantį seksualumo tapatybės paieškų skonį. Laura namuose – mergaitė, kieme – berniukas ir tik laiko klausimas, kada iš tikrųjų viskas paaiškės. Žiūrėjau filmą ir manęs neapleido mintis, kad režisierė įtaigiai pastebėjo, kad seksualumas mus lydi ne nuo paauglystės, bet nuo pačios vaikystės, kai prisirišame, kai mums saugu būti su kai kuo, žaisti, žiūrėti ir tyrinėti, suvokiant save ir pasaulį. Iš tikrųjų Laura ne eilinis personažas kine, nes nieko panašaus nesu matęs. Tiesa, „Gyvenimas pro rožinius akinius“ visgi buvo apie berniuką, kuris norėjo būti mergaite ir stengėsi ja būti – atrodė per daug preciziškas.

Abejojau filmu, nes pradžioje viskas pasirodė nuobodoka, daug natūralumo, natūralūs santykiai, šeima, persikraustymas, gyvenimiškos bėdos, tačiau filme laikui bėgant įsivyravo ir tam tikra įtampos atmosfera, kuri iš esmės ir pakeitė filmo eigą. Manau, kad tai neblogas filmas apie tapatybės paieškas, puiki ir įtikinama mažoji aktoriukė, kuri iš tikrųjų atrodė kaip berniukas.

Daugiau informacijos apie filmą rasite ČIA.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 74/100
IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela,

Filmas: "V - tai Vendeta" / "V for Vendetta"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „V – tai Vendeta“ (V for Vendetta) (2005 m.). Neįtikėtinai po ilgo laiko tarpo grįžau prie trilerio žanro ir supratau, kad buvau tokio pasiilgęs, juolab, kad filmas ne vien tik trileris, jis turi pakankamai heroizmo, dramatizmo ir net nežinau, man kažkodėl viskas labai patiko. Tiesa, iš pradžių pagalvojau, kad šio filmo nereikia žiūrėti, nes filmo pradžia daug nežadėjo – priminė kaukėtą Betmeną ir jo nuotykius, kuris bando pakeisti pasaulį ir gelbėti miestą nuo blogio. Didvyriškumas iš pradžių mane gąsdino, nors ir žinojau, kad filmas kurtas panašiu principu kaip komiksai...

Patiko sukurpta įtikinama III pasaulinio karo atmosfera, ji man priminė Didįjį Brolį, žmonių supratimas ir įbauginimas esama padėtimi, kažkodėl tai artima net šiais laikais – melas, propaganda, nupirkta smegenis plaunanti informacija, kuria žmonės tiki, užuot turėję savo nuomonę... Super pasirodė filme Natalie Portman, kuriai nepaprastai tiko „Matricos“ kūrėjų vaidmuo šiame filme. Žinoma, filme būta ir tokių scenų, kurios buvo itin šabloninės ir kiek nusibodusios ir matytos kituose filmuose apie kaukėtus didvyrius. Iš esmės tai gan paprasta pasakojimo struktūra, bet kažkaip kitaip įvyniota ir pateikta su mažiau patetikos, mažiau heroizmo, viskas labiau įtikinamiau nei paprastai. Gal net pasakysiu, kad šis filmas patiko kur kas labiau net „Tamsos riteris“, kurį kažkodėl visi po aktoriaus H. Ledger mirties ėmė vadinti šedevru, o man iki šedevro toli gražu... „V – tai Vendeta“ man pasirodė mažiau lakoniškas, daugiau palikta vietos visuomenės ir žmonių padėčiai, pats siužetas gal kiek įdomesnis, na, ir žinoma operatoriaus, režisieriaus darbas daro visgi savo.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela

Visagino atominė elektrinė: Ar reikia naujos atominės elektrinės Lietuvai?

Sveikučiai,

Šiandien Seimas priėmė nutarimą dėl atominės elektrinės Visagine – jie pasakė TAIP. Jeigu kas nors dabar manęs paklaustų, ar reikia Lietuvai naujos atominės elektrinės, atsakyčiau – a kokio velnio. Iš tikrųjų daugelis iš mūsų galvoja, kad Lietuva turi būti energetiškai apsirūpinusi šalimi, kad nereikėtų elektros importuoti iš svetur, tada nukristų elektros kainą. OP-TI-MIS-TAI. Galit sakyti, kad esu visai pesimistas, bet veikiau tampu realistu ir galiu pasakyti, kad Lietuva nuėjo pačiu kvailiausiu keliu – pasistatys savyje atominę jėgainę, o tai iš esmės visada yra rizikinga ir nesaugu, kad ir kaip atrodytų saugu.

Daugelis porina apie tai, kaip bus gera ir nuostabu, nes atsiras naujų darbo vietų. Statybų metu darbuosis apie 2000 darbuotojų, kai viskas bus baigta – liks tik 200 profesionalų. Dabar skaičiuojama, kad elektrinė mūsų šalies biudžetui atsieis 17 milijardų! Aišku, Lietuva ieško investuotojų ir mūsų šaliai priklausys tik daugiau nei pusę būsimų akcijų. Kas man iš to? Mūsų valstybė ir taip yra įsiskolinusi ir dabar ji investuos į energetiką (atominę!), kada tai atsipirks, o kad atsipirktų, teks didinti kainas ne tik elektros, bet ir kitus mokesčius. Žinau, kas puikiai džiaugiasi, ogi tie, kurie iš esmės yra verslininkai ir turi kėslų į šį projektą t.y., galiu galva guldyti, viskas bus kaip su Valdovų rūmais, iš tų 17 milijardų, praplaus kokius 5 milijardus, susigulės kur nors chamų ir oligarchų kišenėse, o Delfi paskelbs antraštę – „Naujosios atominės elektrinės statybos atsieis kur kas daugiau, nei buvo planuota“ – kaip ir su Valdovų rūmais. Žinoma, nuostabu tiems, kurie iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigus sau susikraus „gražaus“ kapitalo, galės pirkti salas prie Kanarų ar kitur. O mums kas iš to? Elektra pigs? NE-BE-SVAI-KI-TE! Kol elektrinė bus pastatyta, mes jau būsime su aukštesnėm elektros kainom, o kai ji atsidarys, bus iš serijos – „mokesčiai tokie patys, nes reikia, kad atsipirktų, o kitais metais elektra jūsų džiaugsmui pabrangs dar ir 5 proc.“ Su kuo atominė galės konkuruoti, ji tikrai nesiūlys žemesnių kaimų, prisitaikys prie dabartinių rinkų ir bandys kalti pinigą.

Manau, kad Lietuva nuėjo senu dulkėtu keliu, užuot investavusi į ekologišką energetiką – jūros platformos, vėjo jėgainės ir t.t. ir užuot nors kartą aplenkusi kitas Europos šalis, nors kartą ne imdama pavyzdį, bet pati pasistengusi juo būti, ir parodžiusi liežuvį, ji pasirinko senieną, taip, mano galva, mus paskandindama ne tik neekologiškai, bet iš esmės ir nesaugiai energetikai, mes ir vėl likome vietoje „besivystančioje stagnacijoje“. Esu prieš atominę elektrinę, nes mums daugeliui nuo to nebus geriau, lygiai tas pats kaip ir su LEO, praplovė milijonus ir išsiskirstė, ir niekas neliko nubaustas. Nesuprantu, plėšikai švarina dienos metu, žarsto milijonais, o dabar pažarstys milijardais ir mums tik beliks pasigrožėti, nes korupcijai patys įstatymai leidžia gražiai kurptis ir terpti mūsų Lietuvėlėje. Manau, kad šis klausimas turėjo būti svarstomas tik referendumo būdu, tačiau žinant lietuvių tamsumą, mokėjimą pasiduoti reklamai, politikai, o nesusidaryti iš įvairių šaltinių ir jau buvusių pavyzdžių savo nuomonę, nemokėjimą iš šalies pamatyti dar geresnių galimybių, - jie padarytų tą patį, ką padarė Seimas – priimtų šį įstatymą išskėstomis rankomis. Deja, tai tiesa – koks Seimas – tokia ir tauta, ir atvirkščiai.

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Filmas: "Poetės dienoraščiai" / "Poll" / "The Poll Diaries"

Sveiki visi,

Pernai „Kino pavasaryje“ pasirodė mažai kam pastebėtas kino filmas „Poetės dienoraščiai“ (Poll) (The Poll Diaries) (2010 m.), kurį kažkodėl be proto norėjau pamatyti, nes buvau gavęs gerų atsiliepimų. Tai va, dabar gavau progą jį pamatyti ir įvertinti pats. Tai vokiečių režisieriaus Chris Kraus filmas, nufilmuotas Estijos pajūryje, ir ši istorija pasakoja vokiečių poetės Odos von Siering tam tikrą gyvenimo etapą, kai ji buvo dar tik paauglė. Iš tiesų veiksmas vyksta Estijos pajūryje 1914 – aisiais metais. Taigi biografinė drama su išties keistais personažais, jų pomėgiais ir pan.

Iš esmės rimto filmo mėgėjai pastebės, kad filmas yra daugiasluoksnis ir daugiakryptis. Čia pasakojama jaunos poetės meilės istorija tarp esto anarchisto, kuris slepiasi namų palėpėje, čia taip pat pasakojamas istorinis kontekstas, kuris, sakyčiau, gal net įdomesnis už pačią meilės istoriją – praėjusio amžiaus pradžia Estijoje, pakrantėje gyvena estai, rusai ir vokiečiai, ir visi „turi“ sugyventi. Įdomus požiūriai, tautybės ir filosofijos susidūrimai. Bene įdomiausias personažas – tai Odos tėvas, kuris atlieka itin grubius medicininius bandymus, skrodžia ir pjausto atgabentus estų anarchistų lavonus – toks kraugeriškas personažas, dvelkia nacistiniu žiaurumu, net sunku patikėti, kad viskas vyko iš tikrųjų.

Aišku, filme viskas lyg ir vyksta kiek kitaip nei gyvenime. Man asmeniškai labiausiai bene patiko jūroje ant polių pastatytas namas, Estijos jūra, saulėlydžiai – labai estetiška. Filmas dažniausiai vaizduoja auksinius vakarus, todėl filmo spalvos tokios ryškios, auksinės – išties labai gražiai nufilmuota juosta, su gamtos peizažais, vietomis kai kas priminė lietuvių partizanų persekiojimus. Galiu pasakyti, kad istorija jausminga, pakankamai įdomi, tačiau negaliu pasakyti, kad mane labai sujaudino... Buvo verta pamatyti šį darbą, kuriam režisierius ruošėsi net 15 metų, bet labai ypatingo įspūdžio nepaliko. Juosta išties pavadinčiau moteriška, kadangi filmas fokusuojasi ties mėginimu atskleisti moterų, ypač jaunosios Odos dvasinį gyvenimą ir, manau pavyko, nes trylikametė išties buvo pavaizduota labai brandi, atsiskyrusi, užsidariusi savo pasaulyje, tyli ir kartu pakankamai šaltakraujiška, nes galėjo be skrupulų pjaustyti prie tėvo kates, domėtis mirtimi ir gyvenimu.

Daugiau apie filmą rasite paspaudę ČIA.

Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 7.0 

Jūsų Maištinga Siela