2013 m. gruodžio 26 d., ketvirtadienis

Filmas: "Ne šventieji" / "Ain't Them Bodies Saints"


Sveiki, kino mylėtojai,

Mažai kam žinomas režisierius David Lowery pristatė savo naujausią kriminalinę dramą „Ne šventieji“ (Ain‘t Them Bodies Saints) (2013) ir pelnytai jį tikriausiai galima vadinti pačiu sėkmingiausiu šio režisieriaus darbu. „Ne šventieji“ – tai pasakojimas apie jauną nusikaltėlių porą, apsėstą idealaus pasaulio vaizdinio ir stabilumo troškulio, tačiau per paskutinį nusikaltimą juos ištinka didžiulė nesėkmė, todėl į kalėjimą sėdasi mylimasis, palikęs merginą „su pilvu“...

Išties, bent jau mano akimis, filmo siužetas tikrai nėra nei kažkuo įmantrus, išskirtinis, įdomus – paprasta blogiukų meilės istorija, meilės ir šeimos sudievinimo istorija, šiek tiek atpilta pasaldintais poetizavimais, o užaštrinimui – laukinė Teksaso atmosfera, šerifai ir vietiniai gaujos nusikaltimai. Kažkodėl ši kino juosta patiko kino kritikams, bet man ji pasirodė pernelyg sausoka. Siužetas lyg ir išvystytas, parinkti tikrai profesionalūs ir gerai žinomi aktoriai, tačiau pats filmas, jo sąranga slinko pakankamai nuobodokai. Daugiau ar mažiau visos idėjos, raiškos formos ir tai, ko galbūt iš tikrųjų norėtųsi iš nepriklausomo kino – tai nuostabos, iškeltos netikėtos problemas, o „Ne šventieji“ absoliučiai, mano akimis, nieko naujo, gero ir įdomaus nepasiūlė.

Savaime aišku, juosta nėra prasta, sakyčiau, pritempta iki vidutiniško filmo lygmens. Vienas įdomiausių dalykų šiame filme buvo Rooney Mara naujas ir bent jau man nematytas amplua ir spalvos. Štai aktorius Casy Affleck toliau tęsia kažkokio keistai pasąmoningai „adaptuoto“ nusikaltėlio vaidmenį, daugelį niuansų ir spalvų teko matyti kur kas jo geresniame pasirodyme filme „Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė Robertas Fordas“. Aišku, juosta turi ir šiokios tokios melancholijos, gražių pastelinių spalvų, Teksaso auros ir cikadų virpėjimų, bet vis tiek nieko pernelyg ypatingo neįžvelgiau, o filmui, kuris savo ilgumu irgi nepasižymi, artėjant prie baigos, norėjosi, kad kuo greičiau pasibaigtų... Tai vienas iš tų atvejų, kada filmas nepaliko įspūdžio.

Mano įvertinimas: 5.5/10
Kritikų vidurkis: 74/100
IMDb:6.4


Jūsų Maištinga Siela
 


FIlmas: "Kapitonas Filipsas" / "Captain Phillips"




Sveiki, kino gerbėjai,

Šių metų pabaigoje mus pasiekė juosta „Kapitonas Filipsas“ (Captain Phillips) (2013), kurį sukūrė tokių kino hitų kaip „Kruvinasis sekmadienis“ (2002) ir „Bornas. Galutinis tikslas“ (2007) britų režisierius Paul Greengrass. Šįkart garsusis režisierius sukūrė biografinę dramą ir rėmėsi tikrais nutikusiais gan šviežiais įvykiais prie Somalio krantų.

„Kapitonas Filipsas“ iškart patraukia savo įtikinamu pasakojimu, kurį pavadinčiau dvifrončiu – vienas iš Somalio piratų fronto, o kitas iš „Alabomos“ laivo įgulos. Režisieriui teko pasitelkti į pagalbą tikrus somaliečius, kurie filme tikrai sukuria neeilinius ir įtikinamus personažus – liesi, paliegę, kone išbadėję ir mažai ką beprarandantys žmonės veržiasi ir grumiasi už savo gyvybes. Puiki ir nenuobodi, sakyčiau, netgi politiškai aktuali tema buvo talentingai perkelta į kiną. Beveik visas filmas nufilmuotas jūroje ir didžiuliame krovininiame laive. Filme parodomos sudėtingos gelbėjimo ir derybinės situacijos, kurios labai arti tikrovės. Aišku, pats finalas ir sušaudymas iš skirtingų pozicijų užkietėjusių snaiperių buvo toks truputį neįtikinamas, tačiau, turint galvoje, kad režisierius siekė kuo ryškesnio tikrovės atspindžio, belieka neabejoti, jog tai įmanoma...

Pagrindinį herojų kapitoną Filipso vaidmenį sukuria legendinis aktorius Tom Hanks, kuris tikriausiai neišvengs „Oskaro“ nominacijos ir po ilgos pertraukos kine vėl sukūrė savo karjeroje įspūdingą ir sudėtingą vaidmenį. Ypatingai šoko būsenos vaidmuo finale tiesiog šokiruoja Tomo Hanks‘o įtaigumas ir tikroviškumas. Žinoma, bravo ir tiems aktoriams, kurie sukūrė somalių piratus, jie taip pat atlaikė filmo rėmus.

Juosta pripažinta kino kritikų, o žiūrovai ją jau krikštija viena geriausia šių metų kino draminių juostų. Nepasakyčiau, kad mane filmas šokiravo ar kaip nors ypatingai paveikė, bet nepaisant visko, filmas pasirodė stiprus, dramatiškas, įtikinamas, įtemptas, dėl to jį buvo įdomu žiūrėti. Savaime aišku, tokiame filme meninių sprendimų, poetikos neįterpsi, todėl, kuris nori šito iš filmo, gali ir nesulaukti. Filmas šiek tiek priminė povandeninio laivo kelionės filmą „K-19“, jeigu tokį menate su gerais prisiminimais, manau, kad šis filmas taip pat turėtų labai patikti.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 83/100
IMDb: 7.9


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pats baisiausias filmas 5" / "Scary Movie 5"




Sveiki,

Šiandien labai trumpai noriu paikti atsiliepimą apie filmą „Pats baisiausias filmas 5“ (Scary movie V) (2013). Kino kūrėjams prireikė net septynerių metų nuo paskutiniosios šio filmo dalies. Šįkart dribo visai kiti režisieriai, tačiau stengtasi išlaikyti visus jau puikiai žinomus „Paties baisiausio filmų“ stiliaus niuansus, juokelius, tai galbūt ir lėmė šio filmo didžiulę nesėkmę visomis prasmėmis.

„Pats baisiausias filmas 5“ – tai per paskutinius 3-4 metus sukurtų pačių garsiausių siaubo filmų parodijų lipdinys – Juodoji gulbė, Paranormalus aktyvumas, Pradžia, Mama ir kitų filmų idėjos ir elementai, kurias puikiai galima atpažinti juostoje. Tiesą sakant, man kažkada, labai seniai, „Paties baisiausio filmo“ parodijos netgi labai patiko, kadangi pas mus parodijų žanras buvo vis dar labai šviežias, o „Klyksmo“ ir „Aš žinau, ką veikei aną vasarą“ tapo tikra siaubo kino klasika... Pirmosios šios dalys buvo pripažintos ir kinų kritikų, bet laikui bėgant pats žanras išsisėmė, norėjosi vis daugiau ir daugiau, o juokeliai ir situacijos ėmė vis smukti ir galiausiai išsisėmė. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie šio filmo dalį – tai tikriausiai pati prasčiausia šio filmo serijos dalis. Juokeliai visai neįdomūs, jau matyti ir regėti. Filmo negelbsti ir skandalingieji Lindsay Lohan ir Charlie Sheen, kurie filmo pradžioje bando pasimylėti įvairiosiomis pozomis, tačiau tai atrodo gan apgailėtina ir nuobodu... Filme šmėkšteli ir kiti geriau ar mažiau žinomi Holivudo aktoriai, tačiau kai filmas „idėjiškai nukvėpęs“, nėra ko ir bežiūrėti...

Norėčiau pasakyti nors vieną šio filmo pliusą ir tikriausiai tai yra tai, kad filmo kūrėjai mokėjo pasirinkti ir sugretinti kelių pagrindinių siaubo filmų siužetines linijas, tačiau nesugebėjo šio lipdinio padaryti žavaus, intriguojančio, juokingo ir nesugebėjo nors kiek nustebinti. Deja, filmas išėjo ne parodija, o kažkoks lėkštas sūrio tepinys, kurį pašovus į mikrobangę, nė sūrio nebegauni, o išsitrauki kažkokią neaiškią lipią masę... Filmas vienas iš tų labai nuviliančių.

Mano įvertinimas: 2/10
Kritikų vidurkis: 11/100
IMDb:3.5


Jūsų Maištinga Siela

2013 m. gruodžio 24 d., antradienis

Su šv. Kūčiomis ir Kalėdom - sveikinimai!




Sveiki, brangieji,

Štai dar vieneri metai... Ir vėl Kalėdos, ir vėl Kūčių vakaras. Man šie metai buvo persitvarkymo ir naujos rikiuotės pradžia, naujo etapo, Renesanso pradžia. Kur kas geresni ir sėkmingesni nei 2012 – ieji, tačiau taip pat pareikalavę nemažai ištvermės, susitelkimo ir naujų savęs patikėjimo resursų. Visgi džiaugiuosi šiais metais. Būtent šiandien sėsdamas pas mamą prie Kūčių stalo galvosiu apie šiuos stebuklingus persitvarkymo ir permainų metus kaip apie naujas galimybes, kuriomis privalau pasinaudoti, galvosiu apie žmones, apie draugus, artimuosius, pačius pačiausius. Jie visada yra kažkur šalia. Tai nuostabu.

Tikiuosi, kad ir Jums Kūčių vakaras bus savo bendrystės su viskuo, kas egzistuoja, apmąstymo pradžia, galiausiai kažkoks tylus ir gilus džiaugsmas, kad užtenka tiek, kiek yra šalia tavęs – juk kartais daugiau ir nereikia. Čia ir dabar. Ir tai yra nuostabu.

Negalvoju apie dovanas, nes jų nedovanoju, geriau padovanosiu savo laiką patiems pačiausiems, padovanosiu mintį ir šypseną. Man nė kiek negaila negauti nė vienos dovanos, nors jų šiemet neišvengta, bet žinau, kad nėra didžiausio džiaugsmo nei suteikti kažką kitam, nei pačiam gauti. Tad linkiu nesikrimsti, o tiesiog atiduodi save kitiems, nes tik taip šiandien matau šio pasaulio, gyvenimo ir savęs įprasminimą. Galų galiausiai, kas mes esame vieni be kitų, jei ne dovana, kartais sunki dovana, tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso, kokie mes – džiugūs ar paniurę. Linkiu atrasti ramybę, susitaikymą su savimi, pasauliu ir galiausiai visa Visata. Būkite sveiki ir NEBIJOKITE BŪTI GERI SAU IR KITIEMS. 

Su šypsenomis ir geriausiai linkėjimais –
Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įsikerojimas" / "Lantana"


Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino juostą „Įsikerojimas“ (Lantana) (2001), kuri buvo kuo puikiausiai sutikta kino kritikų ir neblogai įvertinta pačių žiūrovų. Šią juostą ne kartą galėjote išvysti TV ekranuose, bet dabar po seanso galvoju, kad filmas visgi patiks ne visiems, netgi rimtesnio kino mėgėjams.

Filmas „Įsikerojimas“ pasakoja vidutinio amžiaus santykių istorijas, kurias sudrebina suvokimas, kad viskam atėjo tokia monotoniška erozija ir žūtbūt reikia kokių nors permainų. Herojai stengiasi ištrūkti iš savo nusidėvėjusių santykių rato ir metasi į tokius kraštutinumus, kad susiranda meilužius. Tai pakankamai gyvenimiška juosta, jausenos, emocijos, laiko ir gyvenimo poslinkis – tai jau gan brandaus žmogaus pasaulis ir jaunimui, ir tiems, kurie dar nesulaukė trisdešimties (toks kaip aš), filmas gali pasirodyti pernelyg neaktualus. Tačiau man patinka nagrinėti žmogaus gyvenimo periodus ir vidutinio amžiaus krizė, santuokos krizė, seksualumo paieškos, naujo įkvėpimo resursai yra tai, kas mane labai domina ne tik kine, bet ir apskritai mene.

Filmas – tai puiki santykių studija, nors jame esamų štampinių vietų, kad ir ta psichologė – psichiatrė, analizuojanti kitų santykius. Filmuose jau taip esama, kad tokios personos pačios nesugraibo po savo santykius ir dažnai prieina kryžkelę, nebepajėgia padėti kitiems, kai pačių gyvenimas griūva. „Įsikerojimas“ taip pat neapsiriboja personažų trintimis ir kraštutinumais, bet jis apipintas ir kriminaliniais nutikimais, kurie juostą padaro dar įdomesnę, aistringesnę, vingresnę. Filmas priminė kitas panašias matytas juostas, viena iš tokių tai „Adaptacija“ (2002), jeigu pastaroji patiko, tai, manau, jog ir ši vidutinių santykių krizių analizė su detektyviniais prieskoniais turėtų kuo puikiausiai sulįsti. Man iš esmės juosta patiko.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 84/100
IMDb:7.4


Jūsų Maištinga Siela