Filmas: "Sirijana" / "Syriana"

Sveiki, skaitytojai,

Ilgai kamputyje lūkuriavęs Stephen Gaghan filmas „Sirijana“ (angl. Syriana) (2005) pagaliau pasiekė mano akis. Laukti buvo verta, nors pirmiau tikriausiai derėjo pažiūrėti filmą „Narkotikų prekeiviai“. Mėgstu tokias politiškai ir morališkai įtemptas dėliones, kurios susideda iš daugybės pasakojimo linijų, susikertančių tiek siužetiškai, tiek moralės plėtotės sferoje, kaip antai „Dievo miestas“ ar „Babelis“. Iš esmės „Sirijana“ man priminė ispanų režisieriaus A. G. Innaritu „Babelį“ – siužetas padrikęs per daugelį kontinentų, aprėpiantis tiek arabų, tiek Europos, tiek amerikiečių ir kinų, indų kultūros žmones, tik filmo „Sirijana“ prasmės gan kitokios ir minties bei žinia kitokia.

Filmas ekranizuotas pagal Robert Bear knygą, parašytą pagal tikrus prisiminimus. Be jokios abejonės filmas „mane prarijo“, paskandino savo mažų ir unikalių istorijų labirinte. Istorijos viena su kita susikerta, aktoriai ir režisierius demonstruoja aukštą pilotažą, virpindami ir atverdami vartotojiškos visuomenės nešvarius politinius ir ekonominius pasaulinio masto žaidimus, brėžia punktyrą per manipuliuojančią islamo religiją ir apskritai pasakoja apie skirtingų kultūrų žmones, kurie turi tiek begalės skirtingų įsitikinimų, bet juos vienija tai, kad jie pasiduoda vienam ir tam pačiam manipuliacijos principui. Išties netgi skaudu žiūrėti, kai žmonės, sėdintys odiniuose krėsluose nulemia galybės žmonių likimus, siekdami sau naudos, o žmonės nešantys išminties ir atsinaujinimo idėjas, sutrypiami. 

Iš esmės „Sirijana“ vaizduoja geopolitinį pasaulį, nusidriekusį per visus kontinentus kaip vieną didelę šachmatų lentą, kur galioja tik tam tikros valdžios diktuojamos šachmatų figūros stumdymas. Tai negailestingas, atviras ir priešingai nei daugelis amerikietiškų tokių juostų, kritikuojantis pačią JAV politiką Artimuosiuose Rytuose.

Labai man patiko ši juosta ir net aiktelėjau, kai pamačiau aktorių George Clooney, tokį smarkiai sustorėjusį, barzduotą ir sukūrusį įsimintiną antro plano vaidmenį, už kurį jis pelnė savo pirmąjį „Oskarą“. Šiaip man jis visada kritiko į akis kaip geras aktorius, prisimenant jo darbus filmuose „Viskas ore“, „Gravitacija“ ar net tame pačiame „Paveldėtojai“. Jeigu matėte šias juostas, tai „Sirijanoje“, galiu garantuoti, aktorių vėlei pamatysite visiškai kitokiame amplua.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jo brolis" / "Son Frère"

Sveiki,

Puikiai pamenu, kaip seniai per Vilniaus knygų mugę svečiavosi garsus prancūzų rašytojas Philippe Besson ir pristatė lietuviškai išverstus savo romanus, tarp kurių buvo ir romanas „Jo brolis“. Antrasis romanas Prancūzijoje buvo pripažintas kritikų, pas mus sulaukė vidutinio susidomėjimo. Štai ekranizacija, kurią kūrė režisierius Patrice Chereau jau seniai garsėjantis tuo, kad kine mėgsta atvirą kūnišką intymumą, sukurdamas gana skandalingą juostą „Intymumas“ (2001), kuriame net penkis kartus aktoriai lytiškai santykiauja iš tikrųjų. Mano matyta subtili jo režisuota drama „Gabrielė“ taip pat nepraslydo pro akis šiaip sau... Drama „Jo brolis“ (pranc. Son Frere) (2003) tikriausiai yra geriausias režisieriaus darbas mano akimis.

Puikiai pasirinkta medžiaga. Istorija pasakoja apie du brolius Tomą ir Luką. Po daugelio nebendravimo kartu metų Tomas susiranda savo brolį homoseksualą Luką ir praneša, kad šis serga sunkia mirtina liga... Štai ir viskas. Viskas, ko reikia gerai istorijai, o toliau viską užpildo būdravimas šalia vienas kito, jūros vaizdai, lūžinėjantys pokalbiai, bandantys pateisinti ilgą nebendravimą, priežiūra, prisiminimai apie vaikystę. Režisieriui kaip fotografui pavyko išryškinti netipinį brolišką ryšį, kuris paneigia seksualinius skirtumus, skirtingus gyvenimiškus potyrius. Luko būvimas šalia sergančio Tomo, leidžia jam pačiam perkratyti dabartinį homoseksualo gyvenimą, iš naujo pasverti vertybes. Tai itin jautri ir subtili dviejų žmogiškų jausmų susipinanti linija, grįsta gyvenimo apmąstymo mechanizmu savotiškos ribinės situacijos lūžio momente. Filme daug sielvartingos ligos simptomų, netgi savotiškai šokiruojančių kūniškų vaizdų, kaip antai detalus kūno paruošimas operacijai, priminė tarsi balzamavimą, pasiruošimą anapusiniam gyvenimui ir viskas vyksta brolio akyse, akyse, kurios matė vienas kito vaikystę, augimą, brendimą dabar mato silpnumą, mirtį, sunykimą. Praradimas ir susitaikymas įgyja ne tik simbolinės reikšmės, bet perkrato veikėjų vertybių sistemą. 

Filmas stiprus, su fantastiška vaidyba ir atsidavimu, su puikia režisūra ir giliai užčiuopiantis egzistencinę gelmę, pradedant šeimos ir tarp broliškais santykiais ir baigiant apskritai savianalize, kodėl kiekvienas iš mūsų vaikšto šia žeme. Rekomenduoju šį gan nekomercinį, mažo biudžeto prancūziškai subtilų filmą apie būvimą vienas kitam ramsčiu kritinėse situacijose.

Na, ir komerciškai pridursiu, kad filmas Berlyno kino festivalyje laimėjo „Sidabrinį lokį“ už režisūrą, aktorius Bruno Todeschini nominuotas prancūzų „Cezariui“ taip pat Europos kino apdovanojimuose kaip geriausias aktorius ir galiausiai pelnė „Lumiere“ įvertinimą, o rašytojas po ekranizacijos pabaigos raukė ašaras.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tai reiškia karą" / "This Means War"

Sveiki,

Suviliotas simpatiškų ir ne vieno tipažo aktorių tokių kaip Reese Witherspoon ir Tom Hardy, nusprendžiau pažiūrėti nepretenzingą McG režisuotą komediją „Tai reiškia karą“ (angl. This Means War) (2012). Tai klasikinė vidutinio turinio ir režisūrinės kūrybinės galios pripildyta kino juosta paliaupsinti gana abejotinų komedijų mėgėjus. Šio filmo receptas gana paprastas: truputis veiksmo, truputis juokelių, truputis lengvo dramos vėjelio ir, žinoma, populiarūs bei patrauklūs aktoriai. Žinoma, kad tokia juosta puikiai prasibraus pro komercinės konkurencijos tankumyną ir įkris kaip kaštonas į delną.

Viskas po truputį ne visada pasiteisina. Šįkart nepasiteisino. Filmo scenarijus iš pradžių demonstruoja Džeimso Bondo sukirpimo partnerius, kurie nušalinami nuo pareigų, todėl gali skirti laiko savo asmeninio gyvenimo tvarkymui t. y. susirasti moterį. Filmas prasidėjęs kaip veiksmo komedija, prigęsta ir tampa romantiniu kuriozinių konkurencingų dviejų vyrukų ir vienos merginos pasirinkimo kratiniu. Gražūs, liekni, patrauklūs aktoriai, bet, deja, sukuria, tipinius vaidmenis, kurių personažai atsiduria gana įdomiose, jau kažkur matytose situacijose. Per visą juostą blykstelėjo vos keletas tikrai juokingesnių situacijų, o visa kita praplaukė kaip „buvę nebuvę“. Šiaip komediją galima pavadinti netgi nelabai vykusia komedija, tad kilo klausimas, ką čia veikė stiprių filmų ir dramų aktorius Tom Hardy? Na, kad Reese Witherspoon mėgsta pavaidinti komedijose, dar dovanotina... Gražių akių savininkui Chris Pine taip pat atleidžiama, jis ne mano sukirpimo aktorius.

Šiaip labai troškau, kad ši vadinamoji veiksmo komedija kuo greičiau pasibaigtų, nes vos tik išryškėjus tiesai, kad vieniša mergina per internetą susigundys vaikino anketa, o vaikinai klasiškai ims konkuruoti, tikrins savo idiliškai ir manieringai deklaruojamos draugystės ribas ir kiš tuo pačiu vienas kitam į ratus pagalius, tapo nuobodu – tam nuoboduliui nepakako užmušti net keletai taiklesnių juokelių. Prasta filmo idėja, siužetas, charakteriai neįdomūs, pateikimas holivudiškai primityvus. Žodžiu, po filmo pasidarė sausa burnoj, kad ėmiau pykti ant savęs, kam pasirinkau šią juostą.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 31/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas" / "Tinker Tailor Soldier Spy"

Sveiki, skaitytojai ir kino žmonės,

Seniai troškau pamatyti visų liaupsintą filmą „Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas“ (angl. Tinker Tailor Soldier Spy) (2011), kurį režisavo garsus švedų režisierius Tomas Alfredson. Pastarojo esu matęs itin vykusią knygos ekranizaciją apie vampyrų mergaitę „Įsileisk mane“ (2008), tai buvo visiškai naujas ir solidarus žvilgsnis į vampyrų ir gyvųjų pasaulį, išvengęs siaubo elementų ir palikęs dramos elementus. Jo filmas labai, bent man, pavadinimu „Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas“ pasižymi tokiu pat nepatogiu turiniu filmu.

Švedas perkandęs aštunto dešimtmečio pradžios britiško gyvenimo ir šnipinėjimo tinklo subtilumus, todėl filmas sodrus ir gurmaniškoms akims žada ypač gerų vaizdų, kur žavi detalės ir iki menkiausių smulkmenų apgalvotų interjero ir laikmečio detalių. Pati istorija iškart nežada absoliučiai jokios intrigos, todėl ją priimti gana sunku. Vis laukiau, kada toji intriga sublizgės tarp išties puikiai pagautos laikmečio dvasios, bet tiesą sakant, filmas nepataikauja ir tik maždaug filmo viduryje pradeda kažkas lipti į visumą, kurią būtų galima pavadinti įdomesniu pasakojimu. Filmas konstruojamas kaip ir šnipų mąstymas, viskas nuokarpomis, tarsi neįvardintos prasmės, neįvardyta esmė, vartojami daug specifinių su šnipais susijusių žargonų, metaforų ir iš tikrųjų sunku suvokti tikrąją padėtį Šaltojo karo metais tarp Sovietų Sąjungos ir Britanijos šnipų. Čia nerasite įprastinių trilerio elementų ir tai taip toli nuo Džeimso Bondo, kad belieka filmą priimti kaip novatorišką žvilgsnį šnipų pasaulį ir toli gražu nuo elegantiškų susišaudymų ir didvyrių, čia problemos ir herojai kur kas žmogiškesni.

Filmas nudžiugins subtilių detalių mėgėjus, kurie atpažįsta gerą britišką vaidybą, laikmečius, turi skonį ir gali mėgautis pauzėmis, tylėjimu, kuris kartais toks nenatūralus ir užgniaužtas, lyg žiūrėtume ne į aktorius, o į karkasinius personažus, bet visgi po jais esama puikių britų aktorių komandos, kurių įsimenantys ir briliantiniai amplua leidžia kartu žavėtis, sustingti, atpažinti šnipų kalbą tarp jų bendravimo įgūdžių. Nepaisant daug gerų dalykų, man šią juostą buvo sunku žiūrėti, gal norėjosi daugiau intrigos nuo pat pradžių ir kitokios istorijos, kuri, žinoma, pabaigoje tobulai susiriša, bet, tiesą sakant, reikia įdėmiai žiūrėti, be alaus ar vyno, kad filmas pasiektų diafragmą, nemanau, kad man pavyko viską tinkamai išgyventi, todėl antrą kartą tokio filmo nesirinkčiau žiūrėti. Galiu pasidžiaugti nebent tuo, kad pavyko pamatyti nuostabius britų aktorius vienoje „krūvoje“.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela