2019 m. liepos 23 d., antradienis

Knyga: Penelope Lively "Mėnulio tigras"


Penelope Lively. „Mėnulio tigras“ – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 – 280 p.

Sveiki, skaitytojai,

Britų rašytojos Penelope Lively (g. 1933) romanas Mėnulio tigras (angl. Moon Tiger) šviečiasi iš tolo su žalia etikete The Golden Man Booker ženkliuku, o tai reiškia, kad knyga apdovanota ne tik Bookerio premija, bet ir skirtoje 50-osiosms šios premijos metinėms išrinkta iš devinto dešimtmečio laimėtojų pačia geriausia knyga ir įtraukta į trumpąjį penketuko sąrašą, kur atsiduria greta kitų laimėjusiųjų kaip M. Ondaatje Anglas ligonis (1992) ir H. Mantel Vilko dvaras (2009), kuriuos taip pat galima skaityti lietuviškai.

Iš anglų kalbos vertė veteranė Violeta Tauragienė, kuri lengvais pop romanais nepasižymi ir vien jau vertėjos pavardė sufleruoja, kad knyga gali būti gardus kąsnelis – kas man nutiko šių metų pradžioje, kai ėmiausi skaityti V. Tauragienės iš prancūzų kalbos verstą Mathias Enard romaną Kompasas. Visgi beskaitant Mėnulio tigrą retsykiais tekdavo nusileisti ant žemės ir perskaityti erzinančias romano vietas ir šį bei tą pasižymėti apie knygos struktūrą, tad šįkart noriu pasidalyti savo pastebėjimais.

Romane pasakojama apie merdinčią žurnalistę ir istorikę Klaudiją Hempton, kuri ligoninės palatoje priiminėja artimus žmones, tačiau jos intelektu pasižymintis skaidrus protas jau užtemęs, ji vis labiau gyvena chaotiškai iškylančioje praeityje, o tokių knygų, kurios pasakotų gyvenimo istorijų mirties patale tiek priprašyta, kad iškart ėmė kilti įtarimas, ar tai nebus dar viena tiesiog vienos spalvingos asmenybės istorija, kuri galiausiai niekur nenuveda, tik išgyveni daug istorinių nuotykių ir eilinį kartą įsitikini, kad gyvenimas gražus literatūroje, o tikrame gyvenime jis kur kas nuobodesnis arba priešingai – kur kas spalvingesnis, nelygu, koks romanas. Visgi šiame romane esama tam tikro žavumo.

Visų pirma pati Klaudijos asmenybė nėra gana tipiška, ji nepasižymi itin didele dorove, taktiškumu ir netgi galėtume tam tikrais atvejais ją pavadinti kale, o pagrindiniai netobuli ir ne Biblijos pašvaiste nutvieksti personažais literatūroje visada įdomesni už pelenės tipo moteris. Iškart kyla daug klausimų dėl Klaudijos santykių su broliu Gordonu, kurie iš pradžių pliekiasi kaip šuo su kate ir atrodo viskas nekalta, tačiau iš to „neišaugoma“, nes fragmentuotame pasakojime įvairiais laikotarpiais iškyla jų bendravimas ir skaitytojui jau beveik nekyla įtarimų, jog brolis ir sesuo jaučia vienas kitam seksualinį potraukį. Aiškinant aristokratiškai, jie patys save laiko buržuazijos atstovais, todėl linkę į ekscentriškumą, tai jie laiko savaime suprantamu dalyku, todėl ir incestas tose sluoksniuose (jeigu žiūrėsime istoriškai į monarchus) laikomas savaime suprantamu dalyku, tačiau čia XX amžiaus vidurys, todėl Gordono žmonai Silvijai, ilgą laiką nenutuokiant apie jųdviejų santykius, tai atrodo tik buržuazinis sąmojis.

Priešingai nei būtų galima numanyti, Klaudijos tikroji gyvenimo meilė nėra brolis, o Egipte per Antrąjį pasaulinį karą prarastas mylimasis Tomas. Praradimo skausmas toks didelis, kad jis Klaudiją paženklina visam likusiam gyvenimui atsainiai veltis ir vertinti šeiminius santykius. Dėl to jos tokie komplikuoti santykiai su dukterimi Liza, kuriai uždrausta ją vadinti mama, nes ji susilaukta nuo nemylimo vyro Džesperio.

Būtų galima sakyti, kad po karo Klaudija persimainė į seksualią medžiotoją panterą, kuri iš gyvenimo nelabai ko tikisi, tik pripažinimo, rungtyniavimo vyrų verslo ir intelektualų pasaulyje, kur juntamas ambicingos moters troškimas nugalėti ir savaip įrodyti savo asmenybės vertę. Tik iš pažiūros dėl to ji užsimena apie pasaulio istorijos rašymą, viską išmatuoti ir pateikti per savo perspektyvą, galiausiai šioji ambicija tampa esmine Mėnulio tigro pasakojimo konstravimo ašimi, mat Klaudija pasakodama savo istoriją, iš tikrųjų papasakoja ir didžiąją dalį XX amžiaus istorijos su tam tikrais ir senesnių laikų kontekstais, pavyzdžiui, konkistadorų įsiviešpatavimas Lotynų Amerikoje.

Penelope Lively

Vienoje romano plotmėje viskas iš pirmo žvilgsnio banalu – meilės istorija: užginta mylėti brolį ji įsimylį Tomą, tačiau jo netenka kare ir tas skausmas ir sunkis atliepia visą jos gyvenimą. Kitoje plotmėje – tai įaustas istorinio konteksto romanas, kuris rodo, kaip pasaulio įvykiai (antrasis pasaulinis karas, Vengrijos 1956 metų įvykiai, kino industrijos suklestėjimas ir t. t.) atliepia vieno žmogaus gyvenimą, kaip rezonuoja asmeniniai žmogiškieji ryšiai pasaulinių įvykių verpete. Tai romane neatrodo labai nauja, kur kas įdomiau, kaip daugiabalsis pasakotojas, kuris yra visažinis, pati Klaudija ir retsykiais ją supantys žmonės, atskleidžia tą filosofinį matmenį, bandymą susitaikyti, priimti save ir savo likimą besikeičiančio trapaus pasaulio erdvėje.

Vienas svarbiausių ir tikriausiai įdomiausių šio romano sąrangos dalių yra filosofiškasis Klaudijos kuriamos vadovėlinės, faktografinės istorijos pajautimas. Romane ji nuolat lyginama su racionaliuoju broliu Gordonu, o pati brolio apibūdinama kaip per daug emocionali. Egipte patirtos netektys, depresija smarkiai paveikia žurnalistės požiūrį į istoriją, nes ji pastebi, kad laikraštyje publikuojami straipsniai niekada neišreikš to, kas iš tikrųjų vyksta, nes faktografinė žiniasklaida yra atskirta nuo emocijos, kaip ir visa mūsų žinoma pasaulio istorija, kurios mokomės. Pasakodama savo gyvenimo istoriją ir kartu XX amžiaus istorijos fragmentus, pasakotoja sulieja taip parankų emocijoms išreikšti beletristinį tekstą su faktais, ko niekada nepamatysime jokioje „normalioje“ pasaulio istorijoje ar enciklopedijoje. Karo baisumai vadovėliuose aprašomi sausai – tik statistika ir pavardės, kurios laikui bėgant pasimirš, todėl Klaudijai, patyrusiai didžiosios meilės praradimą, itin svarbu faktams suteikti gyvumo.

„Vaikai ne tokie kaip mes. Jie – patys sau: neperprantami, neprieinami. Jie gyvena ne mūsų pasaulyje, o pasaulyje, kurį mes praradom ir kurio niekada nebeatgausim. Mes neprisimenam vaikystės – mes ją įsivaizduojame. Mes ieškom jos, bergždžiai, po dulsvais žemių sluoksniais ir randam vieną kitą sutaršytą skiautę to, kuo manėme ją esant. Ir visi to pasaulio gyventojai yra tarp mūsų, kaip aborigenai, kaip Mino laikų kretiečiai, kaip žmonės iš kitur, saugūs savo pačių laiko kapsulėje (p. 62)“.

Bet juk tai ne tik apie mūsų santykį su vaikyste, bet ir su visa mūsų pasaulio istorija!

Kitą vertus Klaudijos asmenybė neatrodo itin emocionali ir humaniška, taip, kaip ji elgiasi su dukra, Silvija ir Džerperiu, atrodo, kad ji intelektualiai šalta manipuliatorė ir tik romano pabaigoje atsiradęs naujas veikėjas Laslas iš Vengrijos atskleidžia ir užguitą humaniškąją Klaudijos pusę. Jaunystėje patirta trauma keičia moters likimą ir santykius.

Visgi lyginant su to dešimtmečio skaitytais Bookerio laimėtojais, tikriausiai ir K. Ishiguro Dienos likučiai bei J. M. Coetzee Maiko K gyvenimas ir laikai padarė didesnį įspūdį už P. Lively Mėnulio tigrą. Kodėl? Techniškai knyga parašyta chaotišku principus, susidaro eksperimentinės literatūros kūrimo įspūdis, kas savaime nėra nei gerai, nei blogai, tačiau lyginant su tais briliantiniais kūriniais, šis romanas atrodo tiesiog geras literatūros skaitinys, parašytas tiesiog gerai, bet literatūrinio švytėjimo, kokį paliko K. Ishiguro ar J. M. Coetzee visgi nepalieka. Gal romanas, kaip viena iš komisijos narių teigė „per tylus“, o man atrodo, kad jame pernelyg daug kalbama apie (ne)meilės poveikį vietomis per tiesmukai, nors ir išlaikant tą filosofinį istorinių įvykių interpretavimo ir autentikos potyrio balansą. Šiaip ar taip, manau, knyga gera, tad nesigailiu skaitęs.

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Be šansų" / "Long Shot"


Sveiki,

Komedija „Be šansų“ (angl. Long Shot) (2019) laikoma viena geriausių šių metų amerikietiškų komedijų, o kai jame pasirodo tokia pritrenkianti aktorė kaip Charlize Theron, man belieka tiesiog šį filmą pažiūrėti. Istorija pasakoja apie ambicingą JAV Prezidento sekretorę, kuris ruošia savo kandidatūrą į būsimus Prezidento rinkimus ir tikisi esamojo Prezidento palaikymo. Netikėtai, pradėdama rinkiminę kampaniją, ji sutinka buvusį mokyklos draugelį žurnalistą bedarbį, kuris tampa šio politinio šou dalimi ir... ji jį įsimyli.

Filmas išties prasideda gana juokingai ir efektingai, kai užsislaptinęs nevykėlis žurnalistas įsiplaka į neonacių būrį ir bando pasidaryti svastikos tatuiruotę... Viskas nenuspėjamai dinamiška ir absurdiškai kvaila, tačiau be galo linksma, kad atrodo, jog visas filmas toks ir bus, bet... Visų tų šunybių ir politinių užkulisių „puotoje“ filmas pernelyg nuspėjamas ir struktūrizuotas. Pernelyg „išminkytos“ komedijos žanro klišės: čia mes žinome, kad naujoji pora pasimylės, čia pasibučiuos, o čia, būtinai šioje pasakojimo atkarpoje, susipyks, o čia vienas kito nenorės matyti, o čia tikrai pasiilgs ir išskleis humanistinę pamokančią istorijos rūką... Žodžiu, filme nieko pernelyg daug naujo nėra, tokių politinių komedijų, kur veikėjai siekia posto, o galiausiai atsiveria pasauliui ir dėl to laimi, jau yra sukurta ne vienas.

Filmas bando žaisti „Gražuolė ir pabaisa“ žaidimą, kada tiesiog apkūnus ir šiek tiek apšepęs vyrukas netinka aukštai ir kultūringai damai į parankę. Visos šios istorijos kulminacija tampa masturbacijos vaizdo įrašo paviešinimas, kuris ne tik, kad nesugėdina pagrindinių veikėjų, bet ir tampa visuomenės palaikymo tramplynu, o mes gi žinome, kad realiame gyvenime viskas būna priešingai – prisiminkime #metoo judėjimą, K. Spacey atvejį ir daugybę seksualinių skandalų (išskyrus D. Trupo bendravimą su porno aktorėmis, bet nuo jo visi skandalai kaip vanduo nuo žąsies) viskas, įskaitant ir B. Clintoną, baigėsi pragaištimi. Filmas bando pasijuokti iš seksualinių nuotykių ir privataus gyvenimo pernelyg sureikšmintos įvaizdžių atskirties, tarsi bandant užgniaužti tai, kas žmogiška... Visgi filmas visumoje ganėtinai vidutinis, nors ir esama ne viena scena, dėl kurios tikrai nuostabiai pasijuokiau.

Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 67/100
IMDb: 7.1


Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Madonna - Batuka [lyrics / žodžiai]


Sveiki,

Viena labiausiai Madonnos „nemadoniškiausių“ „Madame X“ (2019) albumo dainų tikriausiai yra „Batuka“, kurios vaizdo klipas pasirodė prieš kelias dienas. „Batuka“ – tai choriniu principu paremta daina su afrikietiškais ir portugališkais etniniais motyvais. Dainą pačią Madonną įkvėpė juodaodžių vergų gyvenimas, todėl vaizdo klipe pasirodo moterys iš Žaliojo kyšulio, kurios sudaro vieningą laisvą kolektyvinę sąmonę, kuri paveikta vietos bažnyčios. Daina kartu žymi išsilaisvinimą iš vergijos, bendrystę, tikėjimą ir viltį.

Apskritai kalbant, daugelis „Madame X“ albumo dainų turi tam tikrą geografinę kelionę po pasaulį, kur apdainuojami žmogaus teisių pažeidimai, smurto atvejai, vergija, neteisybė. „Batuka“ ypač etninis gabaliukas ir tai jau yra šeštasis vaizdo įrašas iš „Madame X“ albumo.

Pasiklausykite patys:


Žodžiai / Lyrics
Madonna – „Batuka“

[Chorus: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
It’s a long way (It’s a long way)
It’s a long way (It’s a long way)
It’s a long day (It’s a long day)
It’s a long day (It’s a long day)

[Verse 1: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
Lord have Mercy (Lord have Mercy)
Things have got to change (Things have got to change)
There’s a storm ahead (There’s a storm ahead)
I hear the wind blowing (I hear the wind blowing)
Let me catch my breath (Let me catch my breath)
Will we win this race? (Will we win this race?)
Swear the road is long (Swear the road is long)
And the highway listens (And the highway listens)
[Chorus: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
‘Cause it’s a long way (’Cause it’s a long way)
It’s a long way (It’s a long way)
‘Cause it’s a long day (‘Cause it’s a long day)
It’s a long day (It’s a long day)
[Batucadeiras of Cabo Verde Interlude]
[Verse 2: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
I was up all night
I said a little prayer
Get that old man
Put him in a jail
Where he can’t stop us (Where he can’t stop us)
Where he can’t hurt us (Where he can’t hurt us)
We will stand tall (We will stand tall)
Underneath this tree (Underneath this tree)
‘Cause it’s a…

[Chorus: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
‘Cause it’s a long way (‘Cause it’s a long way)
It’s a long way (It’s a long way)
‘Cause it’s a long day (‘Cause it’s a long day)
It’s a long day (It’s a long day)
[Verse 3: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
But when we can stop it all (But when we can stop it all)
In the right way (In the right way)
We will stand together (We will stand together)
It’s a new day (It is a new day)
So don’t judge on your mind (Don’t judge on your mind)
Tell it [?]

‘Cause when we have a dream (‘Cause when we have a dream)
And you can’t stop us
[Bridge: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
Sing, “hallelujah” (Sing, “hallelujah”)
Say, “amen” (Say, “amen”)
Say, “hallelujah” (Say, “hallelujah”)
And say, “amen” (And say, “amen”)
I say, “oh, yeah” (I say, “oh, yeah”)
I said, “oh, yeah” (I said, “oh, yeah”)
I said, “amen” (I said, “amen”)
I say, “hallelujah” (I say, “hallelujah”)

[Chorus: Madonna, Batucadeiras of Cabo Verde]
‘Cause it’s a long way (‘Cause it’s a long way)
It’s a long way (It’s a long way)
‘Cause it’s a long day (‘Cause it’s a long day)
It’s a long day (It’s a long day)
[Batucadeiras of Cabo Verde Interlude]

[Instrumental Outro]

Jūsų Maištinga Siela

2019 m. liepos 22 d., pirmadienis

Šios dienos daina: Christina Aguilera - Best of Me [žodžiai / lyrics]



Sveiki, skaitytojai,

Šioji daina galvoje skamba jau kuris laikas. Tiesiog toks metas. Tokia nuotaika. Christinos Aguileros daina „Best of me“ įtraukta į 2012 metais pasirodžiusį muzikos albumą „Lotus“. Galinga daina neša nebanalią žinią apie kartais mus užklumpančius sunkumus ir tuos sunkius bandymus save įtikinti, kad esame stiprūs visa tai atlaikyti. Daina, kaip ir daugelis atlikėjos dainų, pasižymi energinga raiška, o albumo „Lotus“ vienas iš išskirtinių pop muzikos ritmo elementų – panaudoti būgnai sustiprina tą galingumo jausmą. Niekada nebūčiau pagalvojęs, jog ši daina man kada nors patiks, bet šiandien taip, ir ja dalijuosi su jums.


Žodžiai / Lyrics
Christina Aguilera - "Best Of Me"
Think I'm steel
Tough as nails
Never feel
Never fail
But you're wrong
So damn wrong
Feel the weight
Of your hate
I still bleed
My heart aches
As you take
And you take

Words cut through my skin
Tears roll down my chin
My walls crumble within
But I'll take it all on
And get up when I fall
'Til the last curtain call

But you'll never get the best of me no more
Said you'll never get the best of me no more
Aren't you tired of throwing stones
Trying to kick me when I'm down?
But you'll never get the best of me, no, you won't

So I'm cold, made of ice
Heart of stone born to fight
But I cry
I still cry
Are you happy to know
I'm unhappy alone?
Take your shot, I'm wide open

Words cut through my skin
And tears roll down my chin
My walls crumble within
But I'll take it all on
And get up when I fall
'Til the last curtain call

But you'll never get the best of me, no, you won't
Said you'll never get the best of me no more
Aren't you tired of throwing stones
Trying to kick me when I'm down?
But you'll never get the best of me, no, you won't

'Cause you'll never get the best of me, no, you won't
Said you'll never get the best of me no more
Aren't you tired of throwing stones
Trying to kick me when I'm down?
But you'll never get the best of me, no, you won't

Heartbroken and beaten
Knocked down and mistreated
I will rise undefeated
I will not let you bring me down
Now the pain is deleted
And I will never repeat it
I will rise undefeated
I will not let you bring me down
No, I won't let you bring me down

Knocked down and mistreated
Heartbroken and beaten
Still I rise undefeated
'Cause you'll never get...

'Cause you'll never get the best of me, no, you won't
Said you'll never get the best of me no more
Aren't you tired of throwing stones
Trying to kick me when I'm down?
But you'll never get the best of me, no, you won't

Heartbroken and beaten
Knocked down and mistreated
I will rise undefeated
I will not let you bring me down
Now the pain is deleted
And I will never repeat it
I will rise undefeated
I will not let you bring me down

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Helovinas" / "Halloween"


Sveiki,

Vis grįžtu prie pramoginio kino ir šįkart apie kino siaubo klasika tapusį filmą „Helovinas“ (angl. Halloween) (1978), kurį režisavo John Carpenter. Po šio filmo per ilgus dešimtmečius filmas sulaukė ne vieno tęsinio, paskutinis pristatytas dar pernai (2018), tačiau įspūdžio, deja, jis nepadarė. Tiesą sakant, nelabai tikėjau, kad sudomins ir įtikins šioji dalis, nes filmus dažniausiai vertinu pagal poveikį (ypač siaubo žanrą), tačiau visgi kirbėjo toji pasislėpusi mintis, kad tai tikriausiai ir bus pati geriausia „Helovino“ dalis, kurią taip puikiai įvertino kino kritikai ir žiūrovai.

Filmas nufilmuotas pagal aštunto dešimtmečio maniera, jame dar visai jaunutė pasirodė aktorė Jamie Lee Curtis, kuri dėsningai seks kiekvieną šios frančizės dalį. Filmo specifika, palyginus su paskutiniąja dalimi, atrodo kiek vaikiška – tie nesibaigiantys susižvalgymai, įtarimai, kad tave seka, paauglių mergaičių seksualiniai ypatumai, bet labiausiai stebina tie telefoniniai skambučiai, kurie verčia iš koto – kas kelias minutes skamba tas telefonas, kad pasakytų ką nors nereikšmingo! Nereikšmingo mums, žiūrovams, o štai merginų gyvenime, kur meilės reikaliukai, tai labai svarbu...

Ar buvo baisu? Nelabai. Gal vietomis, kaip ir pridera siaubo filmui, kur įsibėgėja trilerio vyksmas ir žudymas. Atrodo, pernelyg klaidų nepadaryta, viskas „sukrenta“ į savo logikos vagas, pavyzdžiui, kad Maiklas Majersas yra ne žmogus, todėl jo mezgimo virbalu ar paprasta kulka nenužudysi. Tiesa, iki tikrosios įtampos teks palaukti, nes filmas gana ištęstas, kuriant persekiojimo ir žudiko stebėjimo atmosferą, kas iš esmės veikia visai neblogai, tačiau matantiems pernelyg daug šiuolaikiškesnių siaubo filme esančių elementų, pastebės, kad klasikiniame variante nieko stebuklingo visgi nėra. Galima tik žiūrint suvokti, kokią didelę įtaką šis filmas darė siaubo kino žanrui ir kiek vėlesni projektais perėmė „Helovino“ elementų. Visgi vertinant subjektyviai, manding, šis filmas vidutiniokas.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 81/100
IMDb: 7.8


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Frankofonija" / "Francofonia"


Sveiki,

Jau gana seniai norėjau pamatyti rusų režisieriaus Alexandero Sokurovo filmą „Frankofonija“ (angl. Francofonia) (2015), kuris buvo rodomas Kino pavasario repertuare kaip vienas iš pagrindinių filmų, kurį verta pamatyti. Geriau vėliau negu niekada. Prieš kelerius metus matytas A. Sokurovo filmas „Aleksandra“ padarė gerą įspūdį, todėl maždaug panašaus braižo tikėjausi ir iš „Frankofonijos“, tačiau pastarojo specifika ir žanras visiškai kitokie. Tai dokumentinis filmas su vaidybiniais intarpais, kokius, tarkim, rodo Discovery History kanalas, kurdamas įvairaus pobūdžio dokumentinius serialus ar filmus, todėl visų išgirta dokumentinio ir vaidybinio filmo žanrų nutrynimas iš esmės „Frankofonijoje“ nedarė jokio įspūdžio...

Filmo idėja ir intelektualus žvilgsnis išties žiūrisi neblogai. Režisierius išreiškia savo meilę Prancūzijai ir jos indėliui į bendrą pasaulio meno globą, išsaugojimą ir vystymą. Autorius įvairiais istoriniais pjūviais nagrinėja galios ir meno santykį, o baziniu atskaitos tašku pasakojime tampa Antrasis pasaulinis karas, kai vokiečiai okupuoja didžiąją dalį Prancūzijos ir vietiniams tenka gelbėti Luvro šedevrus, slapstant juos pilyse, požemiuose ir t. t. Retsykiais pažvelgiame ir į senesnius laikus, ieškoma analogiškų veiksmų karo apsuptyje, čia vėl prisiminimas Rusijoje esantis meno Ermitažas, daug kalbama apie amžinybę ir besikeičiantį laiką, randama toji „skani“ filosofijos dermė, romus pasakojimo tonas siautulingų laikų prisiminimuose.

Filmas vieniems patiks, kitiems galgi ir nelabai, tokiam reikia nusiteikti, nes jo poveikis labiau kaip gido panorama su vaizdiniais ir unikaliais režisieriaus pastebėjimais. Visgi mano supratimu pačius filmo vaizdus ir vaidybinius elementus, kurie vietomis nevykusiai juokingi, iš esmės stelbia kur kas gilesnis ir įdomesnis pasakotojo tekstas ir jo perteikiama mintis, kuri absoliučiai literatūriška ir filosofiška.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 71/100
IMDb: 6.6


Jūsų Maištinga Siela